bet kai pastoviai zyze ta pati per tapati, tai tikiu kad gali ir stogelis nuvaziuoti.
As paklausai atidzia ismetus tokia rimta mina,o apsisukus savo darau 
Siais laikais viskas kitaip ir vaikai kitokie gudresni nei anksciau,tai tie patarimai nebetinka tiesiog,aisku buna isimciu,bet dauguma tai jau nusene 
Siais laikais viskas kitaip ir vaikai kitokie gudresni nei anksciau,tai tie patarimai nebetinka tiesiog,aisku buna isimciu,bet dauguma tai jau nusene
mano uosviene irgi su patarimais puola. jai siaubas, kaip vaikas be tutes auga (o kad pati mergina atsisako ir neima), kad is buteliuko negeria (mazytei tik menuo, ir keli bandymai pasiulyti arbatos is buteliuko buvo nesekmingi). ir is vis pakraupo, kai pasakojom, kad vaistkus (Espumizana), ir arbata is saukstelio gere (del mano beviltiskumo, nes nebezinojau ka daryti, kai pilvuka pucia). o kai pasakiau, kad iki 6 men iskyrus MP mazoji nieko negaus, tai uosviene nesuprato. pasak jos jau nuo 2 men reikia papildomo maisto. ir skeptiskai mane nuteikineja, kad atseit pieno neuzteks, palikit vaika jai, tai ji ismokys ir is buteliuko gerti, ir soske ciulpti. as i jos pastabas nekreipiu demesio - visa laime, kad toliau gyvena, ir retai matomes. Taciau pradejo atakuoti mano vyra - butinai duokit vaikui soske, mokykit vaika gerti is buteliuko, nes kitaip kazkas bus blogai (nepamenu kas, nes nesiklausiau) - jai taip sake irgi nepamenu kas. ir vyras jau pradeda: gal reikia arbatu duoti atsigerti, reik is buteliuko pratinti ir pan. jau bijau pas ja vaziuoti. Bet sugeba skambuciais mokyti, tik visa laime kad kol kas tik vyra 
seip ne taip mano argumentai, bent kol kas, geriau ji veikia
seip ne taip mano argumentai, bent kol kas, geriau ji veikia
Džiaugiuosi, kad turiu puikią anytą,kuri nesikiša į mūsų su vyru gyvenimą, tik kaip sekasi paklausia, ar visi sveiki ir laimingi, ar nieko nereikia, jei ne, tai pasidžiaugia , kad gerai gyvenam, pamyluoja anūkę, ir viskas, jokių įkirių pamokymų ar patarimų, jokių priekaištavimų ar pan. Jos žodžiais, mes jau patys esame suaugę, ir galime padaryti gerus sprendimus ir be jos. Jinai yra tam, kad padėtu, paguostų,patartų jei mes to patys norėsim.
QUOTE(digi @ 2007 03 17, 20:29)
Džiaugiuosi, kad turiu puikią anytą,kuri nesikiša į mūsų su vyru gyvenimą, tik kaip sekasi paklausia, ar visi sveiki ir laimingi, ar nieko nereikia, jei ne, tai pasidžiaugia , kad gerai gyvenam, pamyluoja anūkę, ir viskas, jokių įkirių pamokymų ar patarimų, jokių priekaištavimų ar pan. Jos žodžiais, mes jau patys esame suaugę, ir galime padaryti gerus sprendimus ir be jos. Jinai yra tam, kad padėtu, paguostų,patartų jei mes to patys norėsim.
pas mus tas pats
vakar buvom nuvyke aplankyti anytos,tai viskas buvo ok.Nieko nepatarynejo,nes mato kad mazoji auga sveika ir stipri.Tik jai labai buvo svarbu pamati mazosios nuoga uzpakaliuka,nes jai labai nepriimtinas dalykas sauskelnes.Bet kai pamato,kad uzpakaliukas grazus ir svarus tai nurimsta ir nieko nesako.
ok.Nieko nepatarynejo,nes mato kad mazoji auga sveika ir stipri.Tik jai labai buvo svarbu pamati mazosios nuoga uzpakaliuka,nes jai labai nepriimtinas dalykas sauskelnes.Bet kai pamato,kad uzpakaliukas grazus ir svarus tai nurimsta ir nieko nesako.
Mielos Mamytės,
Turbūt kiekvienai iš Jūsų teko susidurti su atgyvenusiais močiučių (mamų, anytų, tetų, kaimynių ir pan.) patarimais vaikų auginimo klausimais. Ar teko kurioms iš Jūsų patirti juokingų atvejų, kai vyresnės moters patarimas priversdavo pradėti kvatoti ar (mažiausiai) gerokai nustebti? Pasidalinkime tokiais pasakojimais!
Prisimenu pora nutikimų iš savo ir bendraamžių patirties
Mūsų sūnus niekada nezirzdavo prieš miegą, o tiesiog pasakydavo "nioniu liulia", suprask, jau noriu miegoti. Tokiais atvejais nunešdavome jį į miegamąjį į lovytę, pabučiuodavome, palinkėdavomė labanaktuko ir palikdavome miegoti. Nei jis bijodavo, nei verkdavo likęs vienas, o po kelių minučių ramiai užmigdavo. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad vaikas auga be baimių ir nereikalauja perdėto dėmesio prieš užmigdamas.
Tą patį padarėme svečiuodamiesi pas anytą. Po kelių minučių žiūrime - miegamajame įjungta šviesa, anyta sėdi stumdo lovytę (supuoja), o mūsų vaikas negali užmigti...
Klausiame: Mama, ar vaikas verkė, kad čia jį supuojate? Atsako: neverkė, ale man jo labai gaila - guli sau vienas tamsoje, gal jis baubų bijo... Sakome: tai kad mes jam niekada apie jokius baubus nepasakojome, jis neturi ko bijoti... Anyta: tai man jo vis tiek gaila - kaip galima štai taip palikti? kodėl nesupate, kodėl nelaukiate, kol jis užmigs? Sakome: tai kad jis užmiega pats, kai jam niekas netrukdo... Anyta: Be manes, vaikai, darykite ką norite, o aš tai jau neleisiu, kad mano namuose vaikas miegotų tamsoje ir nepasuptas... 
Panaši situacija pas draugę. Atvažiavo anyta į svečius. Draugė užmigdė sūnelį ir nuėjo į virtuvę. Grįžta ir nesupranta, kas čia darosi - įprasta patalynė iš lovytės išimta, vaikas ant vienos pagalvės guli, kita pagalve užklotas, muistosi nuo karščio, verkšlena... Draugė klausia anytos: kas čia atsitiko? Anyta atsako: kad vaikas augtų sveikas, jis turi ir gulėti šiltai, ir būti užklotas šiltai...
Įdomiausia tai, kad šioje šeimoje vyras visada sirgdavo, o mano draugė - ne...
Turbūt kiekvienai iš Jūsų teko susidurti su atgyvenusiais močiučių (mamų, anytų, tetų, kaimynių ir pan.) patarimais vaikų auginimo klausimais. Ar teko kurioms iš Jūsų patirti juokingų atvejų, kai vyresnės moters patarimas priversdavo pradėti kvatoti ar (mažiausiai) gerokai nustebti? Pasidalinkime tokiais pasakojimais!
Prisimenu pora nutikimų iš savo ir bendraamžių patirties
Mūsų sūnus niekada nezirzdavo prieš miegą, o tiesiog pasakydavo "nioniu liulia", suprask, jau noriu miegoti. Tokiais atvejais nunešdavome jį į miegamąjį į lovytę, pabučiuodavome, palinkėdavomė labanaktuko ir palikdavome miegoti. Nei jis bijodavo, nei verkdavo likęs vienas, o po kelių minučių ramiai užmigdavo. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad vaikas auga be baimių ir nereikalauja perdėto dėmesio prieš užmigdamas.
Tą patį padarėme svečiuodamiesi pas anytą. Po kelių minučių žiūrime - miegamajame įjungta šviesa, anyta sėdi stumdo lovytę (supuoja), o mūsų vaikas negali užmigti...
Klausiame: Mama, ar vaikas verkė, kad čia jį supuojate? Atsako: neverkė, ale man jo labai gaila - guli sau vienas tamsoje, gal jis baubų bijo... Sakome: tai kad mes jam niekada apie jokius baubus nepasakojome, jis neturi ko bijoti... Anyta: tai man jo vis tiek gaila - kaip galima štai taip palikti? kodėl nesupate, kodėl nelaukiate, kol jis užmigs? Sakome: tai kad jis užmiega pats, kai jam niekas netrukdo... Anyta: Be manes, vaikai, darykite ką norite, o aš tai jau neleisiu, kad mano namuose vaikas miegotų tamsoje ir nepasuptas... Panaši situacija pas draugę. Atvažiavo anyta į svečius. Draugė užmigdė sūnelį ir nuėjo į virtuvę. Grįžta ir nesupranta, kas čia darosi - įprasta patalynė iš lovytės išimta, vaikas ant vienos pagalvės guli, kita pagalve užklotas, muistosi nuo karščio, verkšlena... Draugė klausia anytos: kas čia atsitiko? Anyta atsako: kad vaikas augtų sveikas, jis turi ir gulėti šiltai, ir būti užklotas šiltai...
Įdomiausia tai, kad šioje šeimoje vyras visada sirgdavo, o mano draugė - ne...
panaši tema yra čia http://www.supermama...howtopic=151680
Man ir dabar galvoje skamba anytos žodžiai, kai pamatė, kad savo vaikui čiulptuko neduodu: "tavo vaikui žandikaulis nesivystys, kankini vaiką" Dar protijo, kad jei vaikas čiulpia kumštuką ar pirštus, bet ne čiulptuką jis ateityje "papirosus norės rūkyti". O šią savaitę atakuoja mane skambučiais ir reikalavimais vaikui duoti karvės pieno, vietoj brudnų mišinukų... 
Dar protijo, kad jei vaikas čiulpia kumštuką ar pirštus, bet ne čiulptuką jis ateityje "papirosus norės rūkyti". O šią savaitę atakuoja mane skambučiais ir reikalavimais vaikui duoti karvės pieno, vietoj brudnų mišinukų...
QUOTE(ingalp @ 2007 03 23, 19:47)
Nuosirdziai aciu uz nuoroda - temu siame forume tiek daug, kad nepaprasta ir surasti
Tik tiek, kad norejau daugiau demesio atkreipti i komiskaja tu patarimu puse, o anoje temoje mamytes labiau guodziasi, kaip sudetinga atsilaikyti pries mamu/uosvieniu ikyruma Bet kuriuo atveju, idomios ivairios patirtys!
QUOTE(Ladybird*** @ 2007 02 05, 15:48)
Uošvienė mano gera. Jei ji ka nors pataria ir aš nesutinku, mano nuomonė būna svrbesnė. Nes aš jai nuo pat nėštumo pasakojau "internete skaičiau tą ir aną", "Kad DABAR yra taip ir anaip" ir t.t.
Su mama siek tiek sunkiau. Jai nepatinka naujovės. Užtrukau visą nėštumą ytikinėdama, kad auto kėdutė neluošina.
Su mama siek tiek sunkiau. Jai nepatinka naujovės. Užtrukau visą nėštumą ytikinėdama, kad auto kėdutė neluošina.
ta pati situacija, Uošvienė pataria, bet nebruka, tuo labiau mano uošvienė labai domisi naujovėmis, be to, turi vyresnį anūką, taigi jau praėjo tą etapą, kurį mes dabar praeiname...
Bet mano mama
visur ir visada esu bloga- bloga, nes neduodu arbatos, bloga, nes neduodu kiaušinio (norėjo, kad 2 mėn vaikui duočiau trinto kiaušinio trynio, nes atseit aš valgiau), bloga, nes vietoj skanaus pieno duodu mišinuką, bloga, nes maitinau savo MP, nes tai užima laiko, nuvargina ir išvis kam reikia, va ji manęs nemaitino, o vistiek išaugau (su didelėmis žarnyno ligomis, alergijomis, kas be ko 
dabar vėl esu blogas, nes arbatėlės nesaldinu cukrumi, esu bloga, nes košės nesūdau ir nededu prieskonių kažkada palikau mažę mamai, grįžau ir žiūriu, mano motina tokia patenkinta, sakau, kas yra, o ji sako, kad davė sūrios košės ir saldžios arbatos, o vaikas labai valgė, paskui labai daug gėrė įdomu kodėl??? jinai nesupranta, kodėl aš nededu druskos, o ypač cukraus, atseit cukrus reikalingas smegenų veiklai...bet dabar aš stengiuos kuo ilgiau venti saldiklių, nes jų ir taip bus daug ateityje kol galime, tol vengiame...mano draugė stomatologė, pasakoja, kaip ateina jau 2 m vaikučiai išpuvusiais dantimis aišku nuolatiniai priekaištai, kad migdau be pagalvės, kad vilkau bodžiukus, o nevysčiau ir jai atrodo, kad šiuolaikinė medvilnė nekokybiška ir tai nemedvilnė, nes rusų laikais tai vat buvo tikra medvilnė
sutinku, kad rusiška medvilnė buvo liuksiška, bet...negi dabar reik ant manęs pykt, kad tokių nebėr rūbeliųpyksta, kad neduodu lašinių, liepia nakčiai einant privalgydinti iki negalėjimo, atseit tada geriau miegos...
dar prisiminiau, prietarą, kuris mane išgasdino, nustebino...mano baba 82 matų, labai protinga ir gana šiuolaikiška, bet vistiek kartais prasiveržia ta senovinė gadynė
kai buvau 
ir pamatė ant mano pilvo katiną, ji skubiai nuvojo, atseit negalima ant pilvo laikyti jokio gyvūnėlio, nes tada ūsuotas ir plaukuotas vaikas gims tą naktį man sapnavosi, kad gimsta visokie gremlinai, zuikiai vapyrai ir pan....fu
Mano mama klausia manęs kaip daryti ir tik pataria tik aš klausiu. Anyta tai vis rūpinasi: gal jai sagutės nugaroje spaudžia tu perrenk, gal tu ją ant kito šono perversk jau nugulėjo, kodėl patalynė ne balta o tamsi ir t.t. Na bet aš tik pasišypsau ir darau savaip, o ji primygtinai nereikalauja daryti taip kaip jai atrodo geriau. Taigi man pasisekė, kad turiu puikią mamą ir tokia pat anytą.
