
Tikrai nemušu savo vyro ir net nekyla tokių minčių

Niekada nepakeliau rankos pries vyra,

Manau kad kelti ranką tiek prieš vyrą, tiek prieš moterį , yra žema. Nieks nesuteikė mums teisės mušti kito. Nesivadovauju principu, jei trenkė per žandą, atsuk kitą. Tiesiog neįsivaizduoju situacijos, supykt tiek, kad protas aptemtų .
esu uzvozus pora kart barnio metu, tiesiog neislaikiau to pykcio ir skausmo savyje.. jis nepyko ir nepadare is to tragedijos, as pati save uz tai po siai dienai grauziu, esu jam dekinga uz tai kad neprikaisioja.
Ne ne ne. Dar neteko ir nemanau, kad kada nors teks. Tiek kelti ranką moteriai prieš vyrą, tiek vyrui prieš moterį yra begalo žema ir nežmogiška.
Kas mes tokie esam ištikrųjų, ko vertas mūsų išsilavinimas, mūsų gyvenimiška patirtis, visos tos kalbos apie etiketą ir panašius dalykus, jeigu nesugebam valdytis ir spręsti visko nesidaužydami? Esu tvirtos nuomonės apie tai, ir niekas to nepakeis.



siandien uzvosiu tocnai..jau laikas..

Prieš daugelį metų, tik po vestuvių, kai pykdavau, kąsdavau vyrui į galvą (kad nesimatytų ir įrodymų nebūtų
). Fui, bjauriai elgiausi, dabar dėl to net gėda


niekada nekelciau rankos pries vyra, kazkoks absurdas. Na nebent reiktu apsiginti koki karta, bet tada reikia begti kuo toliau nuo tokio vyro
