.
kas jau kas, bet gimdymas yra toks individualus dalykas, tad niekas mums negali prikisti savo nuomones, kaip reikia elgtis. Svarbiausia juk - atlikti darba, ir ne bet kaip, o gerai, ir reik viska daryti, kas palengvina gimdyma. Jeigu padeda rekimai - pirmyn, jeigu geriau sekasi tyliai gimdyti - svekintina. Zodziu, gimdymas - musu pareiga, ir kaip sugebam, taip gimdom .
.
Man regis gimdymas - toks procesas, kad nelabai gali valdytis, o kam to ir reikia, kaip yra visokių žmonių, taip ir reaguoja į skausmą skirtingai Pvz. aš kai man taip skauda....negaliu rėkt, aš vos šnabždu, dejuoju, Kviečiuosi tą kuris aukščiau, ir baisiai drebu nuo skausmo, ir aš to negaliu valdyti. Manu, taip kitos rėkia, ar dar ką daro. Ta ateinanti gyvybė daug iš mūsų pareikalauja.
Manau, kad skausmas buna vienodas. O tik nuo moters nusiteikimo priklauso, kaip ta skausma ji istvers. Kadangi as labai skausmingai sirgdavau mm(net su alpimais ir greitosios kvietimais 
), tai kai gimdziau-laukiau kazko panasaus. Ir net kai ant stalo gulejau, galvojau, ko tos moterys salia manes klykia? Gydytoja irgi sako, rek, bus lengviau. 
O as jai-kad iskenciama, laukiu, kada bus blogiau, tada reksiu. Ir pagimdziau be riksmo. 
Tik besistebianciai daktarei pasakiau, jog mm man budavo skausmingesnes nei pats gimdymas 
Antra vaikai pagimdziau irgi be riksmo.
), tai kai gimdziau-laukiau kazko panasaus. Ir net kai ant stalo gulejau, galvojau, ko tos moterys salia manes klykia? Gydytoja irgi sako, rek, bus lengviau. O as jai-kad iskenciama, laukiu, kada bus blogiau, tada reksiu. Ir pagimdziau be riksmo. Tik besistebianciai daktarei pasakiau, jog mm man budavo skausmingesnes nei pats gimdymas Antra vaikai pagimdziau irgi be riksmo.
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 03 06, 11:25)
Manau, kad skausmas buna vienodas.
Skausmas nebūna vienodas.
Sutinku, kad reakcija į skausmą yra (gali būti)skirtinga. Bet jei žmogui skauda (patikėk manimi rėkiau gimdydama tuo momentu, kada jau nebuvo įmanoma iškęst), sąrėminio pobūdžio skausmas yra intensyvus, stiprus.
Aš savo dukrytę pagimdžiau labai "civilizuotai",be jokių rėkimų,gimdžiau be nuskausminimo...,bet ,va ,su antru tai nežinau, kas ten buvo.Irgi gimdžiau be epidūro,bet kažkas atsitiko prieš išstumiant,kaklelis užkrito ar pan.ir gyd.kažką ten skausmingai man krapštė,buvo neįmanoma kentėt.Pati gyd,sako-parėk,bus lengviau,tai aš ir parėkiau iki galo,net pačiai po to buvo keista,gerklę tris dienas skaudėjo
Zinojau, kad gimdand rekti yra nenaudinga, nes be reikalo eikvojamos jėgos ne tam , kam reikia, tai ir nerekiau, nors skaudejo dar ir kaip, bet kazkaip tas skausmas po to pasimirsta...
man irgi labai norejosi rekti,bet gydytoja atejo ir pasake,kad net ne bandyčiau rėkt., taip ir pagimdžiau
As irgi nerekiau...... kad kazkaip ir nebuvo taip skauda kad rekti reiketu....... va rekimas uz sienos tai trugde nerealiai 
net paprasau gydytojos kad visas duris uzdarytu, tai ta net langa uzdare ir magnetofona atnese kad tik nesinervinciau nuo kaimynes rekimo, nes tuo metu galvojau pati nueisiu ir as ja uzkisiu ( nu atleistina, juk gimdziau )
net paprasau gydytojos kad visas duris uzdarytu, tai ta net langa uzdare ir magnetofona atnese kad tik nesinervinciau nuo kaimynes rekimo, nes tuo metu galvojau pati nueisiu ir as ja uzkisiu ( nu atleistina, juk gimdziau )
Na aš irgi šaukiau gimdydama (per sąrėmius) ir net nesiruošiau nieko už tai atsiprašinėti, nors kartais pagalvodavau, kad gal reikėtų, bet tada būtų reikėję kas minutę tai kartoti . Manau, kad tai gimdyvės teisė kentėti taip, kaip jai išeina
O ka pastebėjau, tai kad jokie tie kvėpavimo pratimai man nepadėdavo, o padėdavo ... na nemoku net aprašyti, kai iškvėpdama šaukdavau ... toks įdomaus tembro garsas gaudavosi. Čia kažkas rašė, kad tai dainavimas, na gal kažkas panašaus. Po gimdymo jaučiausi tikrai prasidainavusi, toks gražus man mano balsas atrodė - toks gilus ir moteriškas
O stumdama jau nešaukiau - kažkaip ir fiziškai tai neišeitų, kai stumi, tai steni, neišeina rėkti
Nebijokit rėkti, jei jau taip gaunasi - nieko čia baisaus. Tik darykit tai nuoširdžiai
. Manau, kad tai gimdyvės teisė kentėti taip, kaip jai išeina O ka pastebėjau, tai kad jokie tie kvėpavimo pratimai man nepadėdavo, o padėdavo ... na nemoku net aprašyti, kai iškvėpdama šaukdavau ... toks įdomaus tembro garsas gaudavosi. Čia kažkas rašė, kad tai dainavimas, na gal kažkas panašaus. Po gimdymo jaučiausi tikrai prasidainavusi, toks gražus man mano balsas atrodė - toks gilus ir moteriškas
O stumdama jau nešaukiau - kažkaip ir fiziškai tai neišeitų, kai stumi, tai steni, neišeina rėkti
Nebijokit rėkti, jei jau taip gaunasi - nieko čia baisaus. Tik darykit tai nuoširdžiai
na as nerekiau nei per saremius, nei stumdama, kazkaip man nesiderino ir nebuvo reikalo tam. 
