QUOTE(barboryte1 @ 2013 03 21, 11:15)
Kiekvienai skirtingai. Per saremius nerekiau, tiesiog tyliai is skausmo raiciausi. Ne del to, kad valdyciausi, tiesiog naturaliai nebuvo poreikio rekti. Bet gerai uzrekiau, kai vaika istrauke, bet vel tai buvo naturali reakcija, be jokio apgalvojimo ar neapgalvojimo. Mums akuseres pasake, kad kartais moters riksmai netgi padeda joms matyti, kaip eina eiga. Realybej, manau, ne taip daug kas ir rekia. Filmuose truputi nenaturaliai tuos gimdymus parodo, prisiziurim ir isivaizduojam, kad ten didziausi riksmai turi buti.
Na, cia tikrai kiekvienai skirtingai. Yra tokiu, kurios tyliai gimdo, yra tokiu, kurios garsiai. Man pvz vokalizacija labai padejo skausma malsint, tai ir sukavau Bet tikslingai, o ne is baimes ar panikos. Juju Sundin knygoje labai graziai aprasyta kaip garsu leidimas padeda gimdymo eigai - saukimas, aimanavimas, ir kiti garsai mazina adrenalino, atsiradusio del skausmo, kieki organizme ir padeda atsipalaiduoti, ko pasekmeje lengviau atsidarineja kaklelis ir tt.