Jei nesutariat su uosviais, tada geriau vieniem per Kucias but. Kam gadint sau nuotaika...
Aš tai neįsivaizduoju Kūčių ne pas tėvus. Man ten tokia ypatinga atmosfera sukuriama tą dieną, kad jos prarasti nė už ką nesutikčiau, o per Kalėdas uošvius aišku nuvažiuosim pasveikinti.
QUOTE(radasta_ @ 2005 12 12, 15:31)
Man atrodo, kad reikia džiaugtis, kad dar turim tėvus. Mes kūčias valgome visi kartu, dar ir brolis atvažiuoja su šeima. O kai vaikai buvo maž, tai ir uošviai ateidavo. Dabar uošviai nori, kad mes pas juos ateitume. Tai ir vaikštom iš vienu pas kitus. Gerai kad gyvenam palyginti netoli vieni kitų.
Pritariu 100%. Mano tevai kuciavodavo ir pas vieno tevus ir pas kito. Tad as irgi taip iratus. Mes su vyru per Kucias vaziuojam ir pas vieno tevus ir pas kito. Ir prie vieno ir prie kito stalo kalbam malda, lauziam plotkeli, valgom Kucia, keiciames dovanelemis. Man labai grazu kai prie vieno stalo susirenka nuo vyriausio iki jauniausio seimos nario.
Matot jums lengviau nes jusu tevai tuose paciuose miestuose gyvena, o mano ne. 
Mano zemaitijoj, o draugo Kaune.Beje mes dar nesusituoke, neturim vaiku, bet nemanau jog tai pagrindine priezastis, greiciau yra taip kaip Bettina sake, as negaleciau tokia svarbia diena palikti savo tevu, man ta diena labai ypatinga!bet zinau kad ateis tokia diena kai reikes buti ir pas uosvius ir tiesa pasakius as tos dienos nelaukiu... 
Mano zemaitijoj, o draugo Kaune.Beje mes dar nesusituoke, neturim vaiku, bet nemanau jog tai pagrindine priezastis, greiciau yra taip kaip Bettina sake, as negaleciau tokia svarbia diena palikti savo tevu, man ta diena labai ypatinga!bet zinau kad ateis tokia diena kai reikes buti ir pas uosvius ir tiesa pasakius as tos dienos nelaukiu...
Pas mus taip pat cia mazyte problemele. Musu tevai, taip pat gyvena skirtinguose miestuose. O dar abu esam seimoje po viena vaika 
Taciau draugiskai sutarem vienais metais Kucias pas vienus, kitais pas kitus (o trecius, gal ir savo seimos ratelyje 
). O per Kaledas ir ten pabuvosim, ir ten pabuvosim. Taigi nuskriaustu tikimes neliks 
Taciau draugiskai sutarem vienais metais Kucias pas vienus, kitais pas kitus (o trecius, gal ir savo seimos ratelyje ). O per Kaledas ir ten pabuvosim, ir ten pabuvosim. Taigi nuskriaustu tikimes neliks
Mes Kūčias švenčiam su mano tėvais. Uošviai Kūčias ir Kalėdas švenčia pas savo tėvus, Kalėdų dieną mes prie jų prisijungiam . Iš pradžių vyro tėvai tokia tvarka buvo nelabai patenkinti, bet dabar jau apsiprato 
.
. Iš pradžių vyro tėvai tokia tvarka buvo nelabai patenkinti, bet dabar jau apsiprato .
QUOTE(aSmija @ 2005 12 15, 13:48)
Mes irgi nebežinom kur švęst aš nenoriu palikt savo tėvų vienų švęst kūčias , o jis nenori savo vienų palikt.
tai dabar nors persiplėšk per pusę
aš nenoriu palikt savo tėvų vienų švęst kūčias , o jis nenori savo vienų palikt.tai dabar nors persiplėšk per pusę
Gal tavo teveliai gali pasikviest tavo uosvius pas save, tada nereiketu sukt galvos pas ka but? Butumet visi kartu... Nors, aisku, ir vieni ir kiti tikriausiai nores savo namuose but...
Sunku tau ka nors patart...
Va ko as nemegstu,tai Kuciu,kaip reikia lekti pas mano mama,paskui pas anyta,pas kuria man nepatinka labai,tai ir tos Kucios kasmet gaunasi nei sis ,nei tas,be jokios nuotaikos,kaip budavo senais gerais laikais pas mano mama 
Pas mano anyta nebuna jokiu dovanu,dar nesu gavus,nei per vienas Kaledas,net simbolines,ten man nepatinka,nei valgis,nei atmosfera 
Bet vyro mama,tai ir kenciu dantis sukandus 
Pas mano anyta nebuna jokiu dovanu,dar nesu gavus,nei per vienas Kaledas,net simbolines,ten man nepatinka,nei valgis,nei atmosfera Bet vyro mama,tai ir kenciu dantis sukandus
Oi kaip paguodžia, kad ne aš viena tokių Kalėdinių "džiaugsmų" kamuojama.
Kasmet Kūčios, kažkokia kančia... ir taip jau 11 metų. Lekiam pas mano tėvus į užmiestį, pabūnam tiek kiek reikia "iš mandagumo", tuomet suorganizuojam "cirką" vaikams, jie išsidalina savo dovanas ir kelia sparnus lėkti pas kitus senelius....
Ten patenkam į Kūčių pabaigą, vėlgi "ant dovanų"...
Pikčiausia, kad pavargstam žvėriškai. Nebelieka tikrosios ramios kūčių dvasios.
Kažkokios vartotojiškos, gaunasi. Nė iš tolo neprimena tų iš vaikystės, kai pavakarieniavę su broliu greitai užmigdavome (nuo aguonpienio:), o ryte keldavomės anksčiausiai ieškoti dovanų.
Šiemet kažkaip kartu su vyru tuo pat metu prabilom, kad gana, mes jau senokai šeima, ir galim patys savuose namuose švęsti, ypač, kad dabar jau ir du vaikus turim:)
Tik, va kaip reikės neįžeidžiant tėvams tokią naujieną pranešti...
Kasmet Kūčios, kažkokia kančia... ir taip jau 11 metų. Lekiam pas mano tėvus į užmiestį, pabūnam tiek kiek reikia "iš mandagumo", tuomet suorganizuojam "cirką" vaikams, jie išsidalina savo dovanas ir kelia sparnus lėkti pas kitus senelius....
Ten patenkam į Kūčių pabaigą, vėlgi "ant dovanų"...
Pikčiausia, kad pavargstam žvėriškai. Nebelieka tikrosios ramios kūčių dvasios.
Kažkokios vartotojiškos, gaunasi. Nė iš tolo neprimena tų iš vaikystės, kai pavakarieniavę su broliu greitai užmigdavome (nuo aguonpienio:), o ryte keldavomės anksčiausiai ieškoti dovanų.
Šiemet kažkaip kartu su vyru tuo pat metu prabilom, kad gana, mes jau senokai šeima, ir galim patys savuose namuose švęsti, ypač, kad dabar jau ir du vaikus turim:)
Tik, va kaip reikės neįžeidžiant tėvams tokią naujieną pranešti...
Per Kūčias pirmiausia pabūnam pas mano tėvus, nes kažkaip, jausmingesnė man ta šventė savoje šeimoje, o tada einam pas vyro tėvus. Minusas tas, kad iš mandagumo turi suvalgyti vietoje 12 patiekalų - 24 
