Dievas ar žmonės

Andro,o kaip tavo vaikai, i kuria puse jie daugaiu krypsta i baznycios kur tavo vyras vaiksto, ar ten kur tu pasirinkai?Ir kaip vaikai jauciasi baznycioje, kokia ju nuomone?

Aš pairinkau būti krikščione ir stengtis krikščioniškąją kultūrą priimti kaip esminę, tai yta tikiu Dievu kuris aprašytas Biblijoje, Naujajame tastamente, būtent kai turiu laiko ir jaučiu poreikį- skiriu laiko tam. O vaikams nelengva. Vienas vaikšto, net nežinau ,kartais atrodo,kad jis tuo piknaudžiauja- tipo taškus renka.Dukra tai eina nes ten susitinka pusseserę ir draugę. Tačiau Tėvas ėmė ja manipuliuoti , tad atsitiko taip kad 4 mėnesius vyrelis negalėjo eiti į bažnyčią, tai ir dukra nėjo, sūnus eidavo iš " principo"( paauglystė, noras man paprieštarauti, poto jis atrado savo interesų nes eidavo pas kitą draugą0

Dziaugiuosi uz tave Andro,tu stipri moteris.Tai kaip supratau sunus vienas eina jo interesai ne Dievas, o draugas,juk baznycioje giedama, meldziamasi.O kokius taskus jis ten baznycioje renka idomu.

Renka taškus -taip vadinu įtikimą tėvui. Nu kažkokią šeimos kultūrą reikia kurti, nes jos nėra. Tiesa vaikai jau bando diskutuoti su tėvu, jis su jais, bet tėvo autoriteto tai aš sulipdyti negaliu, jis jį turi kurti pats. Pvz. daugiau nei 10 metų aš uždirbu daugiau, pastaruoju metu beveik dvigubai ir kai problema tame ta kad ne jis turi siekti daugiau uždirbti o aš turėčiau dirbti neva lengvesnį darbą( į šitą taigi jis nevarė) kuriame aišku mažiau mokėtų....Aš tai nieko, bet kai namuose dirbi antrą pamainą, tai ką žinau, pasijuntu vartojama ir pasiuntu kartais taip,kad sienos dreba. Galiu bet kam ir bet ką pasakyti o tikėjimo tema tai ypač- kai pradeda kurkti- pažiūrėkit į drugelius ir dangaus paukščius nei sėja nei ką bet Dievas juos aprūpina, arba nekraukit lobių žemėje kur kandys ėda ir vagys vagia, arba rūpinkis tik Dangaus karalyste visa kita bus pridėta, arba kas iš to ankstaus pradėjimo jei nėr Dievo padėjimo( aišku cituoju netiksliai, man ir taip smegenys praėstos) tai nors nušauk pastorių....

aš einu į Katedrą, ir manau, kad viskas priklauso nuo kunigo. Klebonas (kuris dažniausiai laiko mišias, tikrai sugeba bendruomenę priartinti prie Dievo, jo pamokslai visada turi gilią prasmę, gyvenimiški, todėl ten tikrai gaunu daug savo dvaselei ir tas susikaupimas valandą po to man padeda išlikti ramesniai, pasitikinčiai.
o atradau visą tai, matyt kaip ir dauguma, kai bėdos užpuolė, ieškant pagalbos pas Dievą. labai siūlau nueiti sekmadienį į Katedrą

Na i Katedra as tai tikrai neisiu.O kas liecia Andro, kad vyras turi daugiau uzdirbti ir islaikyti seima, o tu budama mama, zmona, galetum visai nedirbti, (bet siais laikais tai reta turbut kuri nedirba, nes pati zinai kas kiek kainuoja), arba savo malonumui, kad neilgos darbo valandos butu, savo islaidoms. Bet tu minejai, kad tavo vyras ilgai nedirbo, tai paskutiniu laiku tau ir tenka lita nest namo.As manau, kad tevas vaikams turi buti autoritetas ir vaikai tuo labiau berniukai, bet ir mergaites ne tik su mama, bet ir su tevu turi palaikyti kuo stipresni bendravimo rysi. Nes seima yra ta lastele.O kodel tu rasai, kad nors pastoriu nusauk..tau nepatinka jis, o ko cia detas vyras. Ar as cia kazko nesuprantu>?

[O kodel tu rasai, kad nors pastoriu nusauk..tau nepatinka jis, o ko cia detas vyras. Ar as cia kazko nesuprantu>?
[/quote]


O kas atsakingas už " žalių" naujai įtikėjusių smegenų plovimą. Manęs pastorius paklausdavo- kaip gyveni- sakydavau blogai. tai net tūpteldavo. Bandydavo padėt- kalbėtis mums trims arba dar ir dalyvaujant pastorienei, bet tai kas iš to.Dabar neklausia. Aš pati jau nusprendžiau gerai gyvent

Andro, neįsižeisk, bet atrodo, kad pagrindinis Tavo tikslas šioje diskusijoje - išlieti neapykantą savo vyrui ir viskam, kas tik su juo susiję. Galbūt mane tokia situacija nervintų ne ką mažiau nei Tave, bet nekada nebūna absoliučiai kalta tik viena pusė. Mes čia skaitome tik tai, kaip jautiesi Tu ir kaip tą savijautą įtakoja Tavo vyras, bet neabejoju, kad jis taipogi turėtų savų argumentų. Gal po šventuolio kauke jis tik stengiasi paslėpti tai, ką skauda, ir iš ko jau ko, bet iš nuolat ant jo širstančios žmonos supratimo nesitiki. Prie dabartinės situacijos priėjote abu - kažkada gal darydami kažką ne taip, kažkada gal kitam perdaug leisdami elgtis kaip tinkamam. Laukti kol pasikeis kitas iki pirmajam priimtino lygio nėra sprendimo būdas. Žinoma ne man apie tai kalbėti , bet įtariu, kad pritartų ir turintys daugiau patirties.
Papildyta:

Kuo pagrįstas toks kategoriškumas?

[quote=_Smalsutė_,2007 02 24, 16:42]
Andro, neįsižeisk, bet atrodo, kad pagrindinis Tavo tikslas šioje diskusijoje - išlieti neapykantą savo vyrui ir viskam, kas tik su juo susiję. Galbūt mane tokia situacija nervintų ne ką mažiau nei Tave, bet nekada nebūna absoliučiai kalta tik viena pusė. Mes čia skaitome tik tai, kaip jautiesi Tu ir kaip tą savijautą įtakoja Tavo vyras, bet neabejoju, kad jis taipogi turėtų savų argumentų. Gal po šventuolio kauke jis tik stengiasi paslėpti tai, ką skauda, ir iš ko jau ko, bet iš nuolat ant jo širstančios žmonos supratimo nesitiki. Prie dabartinės situacijos priėjote abu - kažkada gal darydami kažką ne taip, kažkada gal kitam perdaug leisdami elgtis kaip tinkamam. Laukti kol pasikeis kitas iki pirmajam priimtino lygio nėra sprendimo būdas. Žinoma ne man apie tai kalbėti , bet įtariu, kad pritartų ir turintys daugiau patirties.
Papildyta:

Taip, teisingai pastebėjai, bet gal bus kam nors nauda suprasti kaip kartais blogai ( turbūt švelniausiai pasakyti gali) susiklosto šeimos santykiai beatodairiškai neriant vienam iš sutuoktinių kur nors.Mano atveju- aš į darbą ( nes net į galvą tada jaunai neatėjo kad vyras gali siekti daugiau uždirbti) o vyrui į tikėjimą. Net nežinau ar tai nuo jo asmeninių savybių priklausė ar nuo žmonių kuriuos sutiko ir kartu ėjo tikėjimo keliu kad draugiškai ėjom kas sau. Daugiausia ką gero mes vienas kitam galėjom padaryti tai netrukdyti vienas kitam.Praėjus maždaug 4 metams po įtikėjimo jis kažkaip apsižiūrėjo kad manęs šalia nėra, tai pradėjo reikštis visokie negatyvizmai,kuriuos sieju tik su tikėjimu, su būtent tokiu supratimu tiesų kurių formavimuisi neapseita be būtent tos bendruomenės narių.


Tai kažin lemia žmonės dėl tikėjimo ar ne? Mano atveju lemia. Labai skauda iš vidaus, nes išmoksti gintis, pasistatyti storą sieną aplink save, nu kaip vėžį chemoterapija gydo- taigi nuodus leidžia kurie galabina vėžio lasteles bet ir visą organizmą nualina. Taip aš besisaugodama nuo skaudinimų pasidariau kurstelėjusi daug kam....

Labai atsiprašau, jei perdaug ką nors sutrukdžiau ar papiktinau. Man padėjo,išsikalbėti. Ačiū.


Oi tiksliai, pamiršau, mano vyras žiauriai laikosi bažnyčios- bendruomenės. Žiauriai, atrodo Dievo kitur nėra. Va tas mane irgi labai pykdo ir trikdo, muša iš vėžių. Nu aišku, aš tai jo bendruomenės tai nu negaliu priimt, tai man su Dievo artumo išgyvenimu- problema.

As manau, kad tikintis zmogus seimoje, pirmiausia turi rupintis seima, jai daugiau laiko skirti. O ne akcentuoti tik baznycia, tik bendruomene, as pritariu, kad netikinti zmogu tai tikrai gali nervinti ir namuose prasideda nesantaika. Gaunasi, kaip Andro tu ir sakai, kad vyras daugiau laiko skiria bendruomenei, o ne seimai, tai ir as manau, kad seimoje kiekviena netikinti sutoktini trikdytu. Bet gal galima kazkoki kompromisa ieskoti. Pirmiausia turi buti seima, po to bendruomene.Linkiu Andro tau stiprybes, ramybes.

Kodėl kalbi tik apie netikinčius? Manau, kad ir tikintį tai nervintų ir trikdytų - gal šiek tiek mažiau, bet nemanau, jog lengva toleruoti, kai sutuoktiniui bažnyčia (ne Dievas, o būtent bažnyčia, bendruomenė) yra svarbiau už savo šeimą - mažiausią ir tvirčiausią Dievo Bažnyčios ląstelę. Jei omenyje turėjai būtent Andro, nematau kodėl ją reikėtų laikyti netikinčia. Kaip nėra vienodų žmonių, taip ir santykis su Dievu skirtingų žmonių negali būti identiškas. Į krikščionio pašaukimą, mano galva, įeina ir pagarba kiek kitaip tikinčiam - juk ir biblijoje rašoma apie tai, kas gi būtų, jei to paties Kūno ranka imtų priekaištauti akiai, kodėl ji ne ranka (ar panašiai).
Papildyta:

Džiaugiuosi, jei padėjo.

Kai seimoje abu sutuoktiniai eina i baznycia, kartu tarnauja Dievui, tai manau jie ir turi abu bendru interesu.O kada vienas eina i baznycia, o kita sutuoktini tai erzina, tai apie koki tikejima zmoguje galima kalbeti. Sutinku, kai vyras grizta namo jis gal pasidalina Dievo zodziu, gal kas naujo jo bendruomeneje, o zmoną tai erzina ir ji tik ir galvoja, kad jis daugiau nieko nesneka tik apie Dieva ir apie savo bendruomene. Zinau pavyzdziu, kaip netikintis sutuoktinis itiki, matydamas savo vyro ar zmonos tikejima, meile,tarnavima Dievui.