Dievas ar žmonės

#145
QUOTE(jovial @ 2007 12 17, 20:54)
Labai jau tie seni zmones bedavojas. Viena vis sneka, kad badu mirsta, pensijos mazai, vaistams 100lt per men isleidzia, o kai paklausiau kokia pensija  doh.gif
As atlyginima tik 50lt didesni gaudavau, o dabar visai nieko. Dejuot nesiruosiu, o vien vaiko naktiniai batai apie 300lt kainuoja (2xper metus) ax.gif
Cia kaip kas ta "BIEDNAS" supranta irnesakyk.gif

biggrin.gif palauk palauk sulauksime ir mes senatvės sėdėsim Marijos radiją apsikabinusios ir verksim kad vaikai į bažnytukę nenuveža.
oj kaip bėdavosim ir sakysim ...ale ot koks jaunimas , mūsų laikais taip nebuvo... biggrin.gif
Atsakyti
#146
Jurgulė, matau, tradicijų visame kame gerbėja. O mes čia tam ir dirbam, kad dabartis būtų gražesnė ir senatvė taip neslėgtų.
Atsakyti
#147
QUOTE(Staiga @ 2007 12 22, 10:18)
Jurgulė, matau, tradicijų visame kame gerbėja. O mes čia tam ir dirbam, kad dabartis būtų gražesnė ir senatvė taip neslėgtų.


Nemanau, kad mane senatvė slėgs. Turiu du gerus pvz- savo mamą ir močiutę. Mano mama dabar 74 m. Ji pilna džiaugsmo, optimizmo, veikli...Lygiai tokia pat iki pat mirties buvo ir močiutė. Ji sulaukė 85 m.
Atsakyti
#148
QUOTE(vaižgantė @ 2007 12 22, 13:13)
Nemanau, kad mane senatvė slėgs. Turiu du gerus pvz- savo mamą ir močiutę. Mano mama dabar 74 m. Ji pilna džiaugsmo, optimizmo, veikli...Lygiai tokia pat iki pat mirties buvo ir močiutė. Ji sulaukė 85 m.

Ar graži senatvė paveldima? Ar mūsų planai visada išsipildo? Abejoju, kad kas iš dabartinių senelių planavo būti niurzgūs ir nelaimingi. Trokštu ramios senatvės, bet tikrai negaliu pasakyti kaip bus. Galiu melstis, galiu mokytis būti pozityvi, bet kai ateis mano valanda tik Jis man padovanos laimės pojūtį, jei aš sugebėsiu jį priimti. Nei akimairkai nedrįstu pasmerkti besistumdančios ir bambančios senutės, nes nežinau kiek ji turėjo iškentėti, kad atsidurtų ten kur skuba. Gal ji kenčia nuo nemigos, o sūnus alkoholikas vis reikalauja jos pinigų, gal jai skauda sąnarius ir kiekvienas žingsnis kančia, o čia dar aš ant kelio maišausi - kaip nepastumsi tokios nesusipratėlės, kuri visa jauna ir sveika stovi ten, kur jai reikia praeiti... Na pastūmė, pabambėjo, o ką man labai skauda, kad galiu sau leisti įsižeisti? Turbūt man mažiau skauda nei jai, tai ko aš nepatenkinta? Matau, kad daug žmonių, galiu ir neiti ten, kur trukdau.
Atsakyti
#149
QUOTE
Abejoju, kad kas iš dabartinių senelių planavo būti niurzgūs ir nelaimingi

Turiu pavyzdį šalia, kur tikrai planavo, kad senatvėj vaikams nereikaligi, tai elgėsi atitinkamai, kol sveikatos turėjo, tol rūpinosi savim, nelabai kiti rūpėjo, o dabar vėl visi kalti, nes tikrai nereikalingu patapo verysad.gif
QUOTE
sūnus alkoholikas vis reikalauja jos pinigų

Sūnus tai jos, kas tokį užaugino? Pati....Bet tik pabandyk ant tokio sūnaus blogą žodį pasakyti, tuo mūru stos.Juokingiausia, kai tokios mamos kviečia policiją ir kaltina paskui, kad jos vaiko nesutvarko...Pavyzdys iš gyvenimo, daug tokių mamų aplink.
QUOTE
kaip nepastumsi tokios nesusipratėlės, kuri visa jauna ir sveika stovi ten, kur jai reikia praeiti...

Užtikrinu, kad taip mąstė ir jauna būdama.Senstant kūnui žmogaus mąstymas nekinta, nebent pats sąmoningai žmogus tai keičia.būna, kad atsistoja šalia kelios moterėlės ir davai ligas savo skaičiuoti, na, tegu, galiu ir nesiklausyti, nors nori-nenori girdi, bet juokingiausia, kai pasako- bus ir tau taip, nesvarbu, kad dabar jauna, mes irgi negalvojom, kad to sulauksim, nors nei aš jas šnekinau, nei ką.Suprask, aš jau vos ne kalta, kad man tuo metu nieko neskauda g.gif
QUOTE
o ką man labai skauda, kad galiu sau leisti įsižeisti?

Sutik, kad prie tokio žmogaus nemalonu būti.Kaip jauni, taip ir seni, kas bamba, tas ir senatvėj bambės, o kas džiaugsme gyvena, prie to visada malonu būti...
Atsakyti
#150
QUOTE(barsukele @ 2007 12 22, 17:56)
<...>
Sūnus tai jos, kas tokį užaugino? <...>
<...>
Sutik, kad prie tokio žmogaus nemalonu būti.Kaip jauni, taip ir seni, kas bamba, tas ir senatvėj bambės, o kas džiaugsme gyvena, prie to visada malonu būti...

Sūnų augino ir mylėjo kaip mokėjo - padarė klaidą, o gal atsitiktinumo dėka alkoholikas, jai dėl to labai sunku. Nes ir myli be galo ir bijo dėl jo, ir gėda dėl jo ligos, ir skaudu, kad skriaudžia... Nelaimingas ji žmogus argi nelaimingą dar pasmerkti, o ne užjausti? Ar galime garantuoti, kad mūsų nuostabūs mažyliai tikrai nenuklys ... Baisu net rašyti taip ir pagalvoti baisu, meldžiamės, kad tik gerais keliais keliautų, bet nieko negalime garantuoti, tai jų gyvenimas.
Nemalonu būti šalia nelaimingo žmogaus, jauti jo nelaimę iš tolo. Bet jei nuo nelaimingųjų, suklydusiųjų visi nusigręžtų, ar būtų jiems galimybė keistis? Kažkaip man atrodo, kad šypsena ir malonus žodis, bendraujant su bambančiomis senutėmis veiksmingesni, nei smerkiamas žvilgsnis.
Nors tiesą sakant, ant manęs nelabai kas bamba(na vyras kartais mirksiukas.gif ), nelabai tokių sutinku, gal ir ne visai žinau, kas geriau...
Atsakyti
#151
QUOTE(Staiga @ 2007 12 22, 11:18)
Jurgulė, matau, tradicijų visame kame gerbėja. O mes čia tam ir dirbam, kad dabartis būtų gražesnė ir senatvė taip neslėgtų.

nuuuu.... biggrin.gif tradicijų neatsižadu, be deramo žvilgsnio į senas tradicijas nerasim kelio į naujas tradicijas.

QUOTE(Luknė @ 2007 12 22, 15:52)
Ar graži senatvė paveldima? Ar mūsų planai visada išsipildo? Abejoju, kad kas iš dabartinių senelių planavo būti niurzgūs ir nelaimingi. Trokštu ramios senatvės, bet tikrai negaliu pasakyti kaip bus. Galiu melstis, galiu mokytis būti pozityvi, bet kai ateis mano valanda tik Jis man padovanos laimės pojūtį, jei aš sugebėsiu jį priimti. Nei akimairkai nedrįstu pasmerkti besistumdančios ir bambančios senutės, nes nežinau kiek ji turėjo iškentėti, kad atsidurtų ten kur skuba. Gal ji kenčia nuo nemigos, o sūnus alkoholikas vis reikalauja jos pinigų, gal jai skauda sąnarius ir kiekvienas žingsnis kančia, o čia dar aš ant kelio maišausi - kaip nepastumsi tokios nesusipratėlės, kuri visa jauna ir sveika stovi ten, kur jai reikia praeiti... Na pastūmė, pabambėjo, o ką man labai skauda, kad galiu sau leisti įsižeisti? Turbūt man mažiau skauda nei jai, tai ko aš nepatenkinta? Matau, kad daug žmonių, galiu ir neiti ten, kur trukdau.

Pagarba šių minčių autorei. 4u.gif

Vyras mano dirba senelių namuose .... tikrai liūdnas vaizdas. Iš 40ties senelių vienas kitas stengiasi savy rasti jėgų nusišypsoti ,kiti to net nenori, o gal ir nebegali...
Atsakyti
#152
Lukne, aš tai tikrai nesmerkiu, tiesiog toks požiūris.
QUOTE
o gal atsitiktinumo dėka alkoholikas,

įdomu tavo nuomonė - kodėl Dievas, kuris yra teisingas ir mylintis, atsitiktinumo dėka leidžia senutei turėti sūnų, kuris ją skriaudžia?Arba kodėl mums kliūva gyventi šalia pikto žmogaus? atrodo, kad mes geriečiai, skruzdėlės nenuskriaustume, o šalia tikras blogietis lizdą susisuka?

Ir dar štai ką pagalvojau- mes vis sakom, kad atleidimas - dorybė. Bet kad galėtume atleisti, pirmiau reikia įsižeisti dėl kažkieno veiksmo,žodžio... Taigi, iš pradžių padarom nuodėmę, paskui atleidžiam ir jaučiamės geri krikščionys. Paradoksas, bet taip.Gal tada geriau iš pradžių nesupykti, tai nereiks atleisti.Bet atleisdami užsidedam pliusą... g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo barsukele: 23 gruodžio 2007 - 14:04
#153
QUOTE(barsukele @ 2007 12 23, 15:56)
įdomu tavo nuomonė - kodėl Dievas, kuris yra teisingas ir mylintis, atsitiktinumo dėka leidžia senutei turėti sūnų, kuris ją skriaudžia?Arba kodėl mums kliūva gyventi šalia pikto žmogaus? atrodo, kad mes geriečiai, skruzdėlės nenuskriaustume, o šalia tikras blogietis lizdą susisuka?

Ir dar štai ką pagalvojau- mes vis sakom, kad atleidimas - dorybė. Bet kad galėtume atleisti, pirmiau reikia įsižeisti dėl kažkieno veiksmo,žodžio... Taigi, iš pradžių padarom nuodėmę, paskui atleidžiam ir jaučiamės geri krikščionys. Paradoksas, bet taip.Gal tada geriau iš pradžių nesupykti, tai nereiks atleisti.Bet atleisdami užsidedam pliusą... g.gif

Mokintis susidoroti sus sunkumais turi kiekvienas žmogus, senutės irgi. Blogi dalykai vyksta su geraisiais taip pat kaip su blogais, "juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų". Būti blogu pasirinko sūnus ir senutė neatsakinga už jo gyvenimą, jis turi laivą valią, net Dievas nediktuoja, o leidžia rinktis, kaip gi motina gali būti atsakinga už savo sūnaus laisva valia priimtus sprendimus. Gerai parašeis, tik atrodo, kad mes geriečiai ir kitiems palaima su mumis gyventi, bet ar taip iš tiesų, ar mes klaidų nedarome, ar ,gal ir nenorėdami, kartais neapkartiname kažkieno gyvenimo, ar bent valandos... Tas "tikras blogietis" gal tik krislelį akyje turi, o mūsiškėje rąstas kėpso. Aš daug žinau, kaip norėčiau ir turėčiau elgtis, bet ar visuomet pavyksta? Ar moku savo rąstą išritinti? Turbūt ne unsure.gif
" Nuoskaudas nukęsk". Kai įsižeidi gauni minusą, kad pyksti, kai atleidi pliusą už atleidimą - bendroje sumoje nieko, nei žingsnelio link tobulumo. O jei nesupyktum ir atleistum iš anksto(atleistum vietoj įsižeidimo), negautum minuso už pyktį, bet pliusą už atleidimą gautum - žingsnelis į priekį... bigsmile.gif Taip man atrodo, bet negaliu pasakyti, kad moku visuomet taip pasielgti verysad.gif , todėl man labai reikalingas atleidimas.
Atsakyti
#154
QUOTE
gal ir nenorėdami, kartais neapkartiname kažkieno gyvenimo, ar bent valandos...


Sakoma, kad kiekvienas esam ir mokiniais, ir mokytojais. Būti mokytoju sunkiau, negu mokiniu, bent jau man, kai tik savo buvimu čia, šiame gyvenime kažkam labai apsunkinu gyvenimą, kartais pagalvoju- kiek nervų būtų sutaupę mano brangūs artimieji, jei Dievulis nebūtų pasiuntęs manęs į šį įsikūnijimą, arba pasiėmęs atgal iki kai kurio laiko. smile.gif
Atsakyti
#155
QUOTE(barsukele @ 2007 12 26, 02:04)
Sakoma, kad kiekvienas esam ir mokiniais, ir mokytojais. Būti mokytoju sunkiau, negu mokiniu, bent jau man, kai tik savo buvimu čia, šiame gyvenime kažkam labai apsunkinu gyvenimą, kartais pagalvoju- kiek nervų būtų sutaupę mano brangūs artimieji, jei Dievulis nebūtų pasiuntęs manęs į šį įsikūnijimą, arba pasiėmęs atgal iki kai kurio laiko. smile.gif

Taigi supratę, kad sutiktasis"bambeklis" yra mūsų mokytojas, ne pyksime ant jo o žiūrėsime ko mus moko. Kai kitiems dėl mūsų sunku irgi pagalvosime, kodėl jiems mokytis sunku ir pabandysim palengvinti tai (prisimindami, kad mums mokytis irgi nelengva).
Čia aišku tik principas, o kiek jį pavyksta įgyvendinti - kiekvieno talento reikalas. Tai mano nuomone tik pastangų kryptis ir jei vienetams pavyksta visada taip elgtis, tai jie jau beveik šventieji. (Dievas visus kviečia į šventumą)
Atsakyti
#156
Ar graži senatvė paveldima? Ar mūsų planai visada išsipildo? Abejoju, kad kas iš dabartinių senelių planavo būti niurzgūs ir nelaimingi.

Ne graži senatvė yra paveldima, o požiūris į pasaulį. mirksiukas.gif
Atsakyti