Pirmas jausmas sutikus savo būsimąjį

Nors ir to vaikino nebėra mano gyvenime,bet .. Nesu romantikė idealistė ,esu tvirto charakterio žmogus,bet ir manęs tas jausmas neaplenke Tada dar buvau labai jaunutė ,mokiaus 7 ar 8 klasėj,nelabai dar tada rūpėjo man berniukai,bet .. Mokykloj per pertrauką man draugės pasakė ,kad vienas vyresnis vaikinas į mane labai spokso.Atsisukau ir kai jį pamačiau ,širdelėj kažkas suvirpėjo,nesakau,kad įsimylėjau,bet kažkuo jis mane patraukė ,nors nebuvo tas,dėl kurio alpo visos merginos .Tą akimirką pagalvojau,kad jis man skirtas,skamba juokingai,bet būtent tokia mintis į galvą šovė Matydavau jį kasdien,tyčia su draugėmis po kelis kartus per dieną pro jį vaikščiodavau,kad tik pastebėtų Bet taip gavos,kad susiradau kitą vaikiną ir anas vaikinas po truputį pradėjo dingti iš mano minčių Po poros metų taip netyčia gavos ,kad susipažinau su juo .Jis buvo lygiai toks pat,kaip jį isivaizdavau Jau po pirmo pažinties vakaro atrodė,kad pažįstu jį visą gyvenimą ,nors praktiškai išvis jo nepažinojau Tuo metu turėjau kitą vaikiną,bet vis tiek nuo pat pirmos akimirkos jaučiaus ,kad atradau antrą savo sielos pusę :)Jis irgi Taip prasidėjo naktinėjimai prie Skype Atradom tiek daug bendro,nors kartu ir buvom labai skirtingi ,mūsų gražią draugystę lydėjo tiek nerealių sutapimų,pvz . vieną kartą taip bekalbant jis nei iš šio nei iš to paprašė,kad nesijuokčiau ,ir pasakė ,kad viena daina kažkodėl jam labai primena mane,paprašiau,kad atsiųstų,ir likau apšąlus - šita daina man visada asocijavosi su juo Jis visada atspėdavo ,ką aš galvoju,aš atspėdavau jo mintis Skamba juokingai,bet tikrai atrodė ,kad mus sieja telepatinis ryšys,nes dažnai net nereikėdavo kalbėt,nes žodžių nereikėjo Nepažinodama jo jau žinojau,kad jis TAS ,susipažinus galvojau tą patį,ir net dabar,kai jau nemačiau 3 metus savo nuomonės nepakeičiau Mano ilgos istorijos moralas toks,kad nereikia būti skeptikėmis iš anskto ir teigti ,kad realiam gyvenime nebūna tokių jausmų tik pamačius žmogų - gyvenimas pilnas stebuklų

Žinau tą jausmą besidaužančios širdies ir drebančių kojų. Nuostabus Su tuo zmogum veikiausiai nebusiu kartu, bet tai pajusti yra dovana

Pajutau,kad jis kitoks nei visi. Kad kai jis mane apkabino,pabuciavo pajutau jausmus kuriu pries tai su kitu nepajutau

Jokio jausmo ,kazko ipatingo,nebuvo Meile is pirmo karto netikiu

Niekada netikėjau visokiais, kad va pamatysi savo žmogų ir tu suprasi, kad tai jis ir t.t, tol kol tai nenutiko man.

Galbūt kažko įpatingo ir nepajaučiau, bet kai padaviau ranką susipažinant supratau, kad jis kažkoks kitoks. Ir tas jo rankos paspaudimas buvo itin švelnus, ir žvilgsnis man atrodė kitoks nei visų.

Pazinojau ji labai senai bet pirma karta dialogas ivyko besokant, iskart pajutau kad kazkas cia ne taip, nes besokdami issiskirdavom ir bandydavom sukelti viena skitam pavyda, zaisdavim zvilgsniais, zodziu, intriga, zaidimas, o kazhka pajutau, kai lauke, rukomajam, kuomet kalbejau su viena uzseniete labai idomiom temom, jis stovejes netoliese pasieme, prisitrauke ir apsikabino, bet taip tikrai tikrai. Cia gal nieko ypatingo, bet ta apkabinima atsimenu iki siol, nes jei nebutu to padares, tikrai butu taip ir likes nuostabus sokio partneris to vakaro:)

Sutikus ji pirma karta, pajutau, kad jis kazkoks kitoks supratau, kad noriu geriau pazinti ir buvo nuojauta, kad kazkas gali iseiti o isimylejau per antra pasimatyma

Meile iš pirmo žvilgsnio netikiu, sutinku patikėti nebent susižavėjimu arba nuojauta

aš dar nežinau, ar jis tas vienintelis, bet jis mano dabartinis princas, o pažintis buvo man išskirtinė

susipažinome viename renginyje, kur buvome "priversti" kartu praleisti visą dieną nors aš planavau po oficialios dalies "nusiplauti", bet dėl jo to nepadariau Kai priėjau susipažinti su savo komanda, ten buvo vien vaikinai, kiekvienas prisistatė, pasakė savo vardą, tačiau mano mintys matyt buvo ne ten, neįsiminiau nė vieno... tik peržvelgusi vaikinų akis išsirinkau gražiausias ir paprašiau jo pakartoti vardą netrukau pajausti ir jo simpatiją mano atžvilgiu su kiekviena minute kibirkštys tarp mūsų didėjo, vakarop jau jas visi matė atsisveikinant labai norėjau jį pabučiuoti, kaip vėliau sužinojau, jis irgi norėjo, bet drąsos nė vienam neužteko... apsikeitėme kontaktais ir atsisveikinome o grįžusi parašiau draugei, kad įsimylėjau po pirmo pasimatymo jau ir bučinių man buvo maža, buvo nepaprastas pasitikėjimo ir jaukumo jausmas, iš to jausmo ir jo patrauklumo atsirado ir aistra, kuri mane pačią stebino sveikas protas nugalėjo, tą naktį nepasimylėjome... kai ryte atsisveikinome, parašiau dviems vaikinams, su kuriais buvau susitarusi dėl pasimatymų ir juos atšaukiau nuo to laiko kitų vaikinų man nebereikia, turiu tą, kuris daro mane laimingą taip, mes buvome beveik nepažįstami, bet su kiekviena diena, kai pažįstu jį vis geriau, jis mane žavi ir džiugina vis labiau o dabar... kai pabaigsiu magistrantūrą, planuojame kartu apkeliauti pasaulį

O mes pirma karta susitikom aklam pasimatyme
Per daug abu jaudinomes,kalba nesiriso,ir ispudzio didelio nebuvo,tiesa sakant jis man kaip vyras net nepatiko... Net nemaniau,kad dar susitiksim. Bet jau kita diena vel plepejom telefonu ir susitarem susitikti Tada jau nebuvo tokios dienos,kad nepasimatytumem bent kelioms minutems. Isimylejom kaip mazi vaikai Vis dar taip pat stipriai mylim vienas kita ir esam be galo laimingi kartu
O ta meile is pirmo zvilgsnio kazkaip netikiu. Kaip galima isimyleti zmogu,kurio visiskai nepazysti? Gali patikti isvaizda,bet ar tai meile? Na taip,paauglystej budavo tokiu dalyku,kad pamatai ir istirpsti,bet niekada to nevadinau isimylejimu,tik susizavejimas tai ir nieko daugiau.

pazinau saviski is karto. Kalbejo jis man kazka , o as vis kartojau mintyse " Nu koks durnas tai sakes"
As nesu is tu kurios seiliojasi. ( atleiskit uz issireiskima) . Mes paprastai pasiimem 2 "bonkes" vyno , atsisedom ir pakalbejom. taip nuo dusios. Isdestem savo praeities nuodemes. Nutarem kad abu galim su tuo gyventi ir viskas. viska sutvarkem per kokias 3 valandas.

Nebuvo man taip... akivaizdu, nes ir vienintelio neturiu bet vat su buvusiu buvo kažkokia superinė nereali trauka, nuo pat pirmo karto, kai mes pabendravom aš negalėjau išmesti iš galvos, ir bendrauti taip paprasta buvo lyg jau seniai pažįstami... kaip narkotikas jisai mane veikė Šiaip skamba romantiškai, pažvelgi į akis ir supranti, kad tai JIS... būtų smagu, kad taip nutiktų, bet nelabai realu

Vis dėlto kažkokiu N-tuoju jausmu pajunti, kad tai taviškis Man tai buvo ne aistra, ne akla meilė ar geismas, o tiesiog įsižiebė makaulėj lemputė: maniškis! Kovo pabaigoj susipažinom, gegužės pradžioj nunešėm pareiškimus. Jis buvo Kaune, aš Vilniuj. Tik mėnuo draugystės, bet viskas toliau yra gerai. Patikimas žmogus - tai svarbiausia