Manau, kad REIKIA vaikui viską aiškinti ramiai. Tik jausdamas suaugusiųjų kantrybę vaikas jaučiasi saugus ir supranta,kad atitinkamoj situacijoj bosas yra ne jis, o suaugęs. Užrėkdami ant vaiko tik parodom savo ydas, savo silpnybę- ir netenkam vaiko pagarbos bei pasitikėjimo.
Būna, kad sūnui kartoju tą patį po n kartų, ir nenusileidžiu,kai negerai elgiasi. Bet po to, kai jis "pasiduoda", pagiriu, kad šaunuolis, paaiškinu,kodėl to ar ano negalima. Pasakau,kad myliu. Veikia
Ale būna ir blogų dienų... Kai nesusivaldau. Žmogus- ne robotas, natūralu, kad jis pyksta. Tuomet atsiprašau, ir paaiškinu,kad mamai "nu nu nu"

reik už tokius dalykus padaryt,kad nevalia taip elgtis