neseniai šnekėjom su bendradarbiais šia tema, tai va ką jie pasakė:
jiem nepatinka, kai : 1. klausineja
apie jis galvoja, nes, jų žodžiais tariant, jei norėtume, tai patys pasisakytume apie ką galvojam, jei nesakom, vadinasi norime galvoti tyliai... Taip pat kartais labai sunku nusakyti apie ka galvoji, buna daug padrikų minčiu ir kaip nusakyti...
2.klasia
Tu mane myli? Tam yra du atvėjai. Arba jis ją myli ir tą demonstuoja kasdiena sava ištikimybe ir kitokiais būdais, o šis klausimas, net kartais ir įžeidžia, nes moteris nemato jo pastangų... kitas atvėjis, kai jis jos nemyli arba dar neįsitikino,kad myli ir bijo tą sakyti...o moteris verčia, provokuoja...
3.moteris teigia, kad
Tu nepasikeisi niekada . O koks turėčiau būti? Jei toki pamilai, kitaip nebus. Kodėl nori mane pakeisti? Juk aš tavęs nekeičiu... priimk su visom ydom...
4.
kai kalbama apie jo mama . čia šventa tema, draudžiama ką nors neigiamo apie ją kalbėti. Geriau jį kaltinti, bet mamos neliesti...
5.klausimas:
tau patinka kaip apsirengiau? . aišku klausimas užduodamas norint išgirsti komplimenta, bet jei būtų kas nors blogai jos išvaizdoje, jis jai pasakytu, jei tyli vadinasi viskas gerai. Jam užtenka to, kad jo moteris nebūtų apsirengusi vulgariai, iššaukiančiai.. Jam gražu kuklumas... todėl, kam klausti?
Štai jų mąstymas...

tiesa pasakius, tame tiesos matau, bet...
Gyvenime, gali gailetis tik to, kad nepasinaudojai proga, ir nepadarei kazko...