Jaučiuosi tragiškai. Akys pilnos ašarų, taip norisi kažkam pasiguosti. Nežinau, ką daryti. Skambint, atsiprašyti jos? Bet aš nuo to savo nuomonės nepakeisiu... Liūdniausia, kad žmonės sako, kad tėvų reikia klausyti, tėvai niekad neklysta. Ką jūs manot apie tokią situaciją?
[/quote]
Nu ir as biski pasisakysiu. paprastai i tokias temas nelendu, bet tikiuosi, kad tau mano patirtis nors kiek pades. Mano mama yra labai siuolaiskiska, ir ji pati man visada kartodavo, kad mano seima yra mano vyras. taip kaip mes jai visada buvom seima, o ne mociute su seneliu. Nors musu visu santykiai silti.
Bet mes turim problema su MB mama. Jai labai reikia demesio. Ir jai pasakymas, kad mano MB seima esu as, o ne ji, turbut prilygtu tragedijai. Nors as manau, kad tai zino. Taip kaip mano MB elgiasi su savo mama man dar mokytis ir mokytis ir tau gal jo pavyzdys pades.
Jis zino, kad savo mamos nepakeis. Kad jai nuolat reikia demesio. Kag ji yra is tu tevu tipo, kur vercia jaustis savo vaikus skolingus uz viska: kad viena augino, kad vargo, kad per naktis del ju are ir t.t. Ir ne karta taip yra sviesiai tiesiai pasakius, ir kad arba mano MB arba jo sesuo privalo priimti ja pas save gyvent kai ateis laikas.
Taigi mano MB strategija: 1. Neliesti temu, kuriomis nesutampa nuomones, ir kur pareiskus savo nuomone jinai isizeistu( nors tu tikrai nieko blogo nepadarei).
2. Skambina kasdien. Tai uztrunka tik pora minuciu, bet tu jau jai padarei malonuma - parodei demesi.
3. Karts nuo karto aplanko.
4. Po kokiu nors tokiu nesamoningu konfliktu, pan. kaip tavo dabar, kai tikrai zinai, kad esi teisus, bet vistiek nera prasmes nieko irodinet, ji uzpyksta ir nesisneka. O jis jai tiesiog paskabina, ir kalba lyg nieko nebutu buve.
Gal ir tau tai reiktu. Tiesiog paskambink ir bendrauk kaip visada. Pabandyk. Aisku pradzioj ji vaidina uzpykusia, bet po kiek laiko tai praeina. Nes jei per ilgai uztempsi su pirmu zingsniu konfliktas tik giles.
5. Niekada negrizta prie temos del kurios buvo sukonfliktave. Nes tada tik dar karta susipyktu, nes bendro tasko tikrai neprieis. Labai jau ji nelanksti.
tai tiek. Nezinau ar kiek padejo cia tos mano filosofijos
O del to kas svarbiau ar vyras ar tevai, cia nepasversi, bet per musu vestuves kunigas skaite labai grazu pamoksla, kur buvo pasakyta mazdaug taip: "ir tada vyras paliko teva ir motina ir isejo pas moteri". Kazkaip taip. Zodziu, net biblijoj aiskiai apibrezta kas yra tavo seima ir kas yra seima, is kurios tu atejai.