Ash tai, manau, kad norint mest rukyti turi ateiti tinkamas laikas

Vieniems ateina anksciau, kitiems veliau, o buna, kad ir visai neateina

Papasakosiu apie savp patirti

Nelabai ash ilgiau rukiau, apie 5-6 metus.Visada rkydavau superlaita, bet po to perejau prie one cigareciu ir tokias rukiau jau pora metu kazkur [cia vadovavausi tuo principu, kad rukysiu silpniausias, o po to mesiu]

Rukem abu su vyru, bandem mesti irgi nekarta, bet dazniausiai ash neislaikydavau

Ir i jo zyzimus, kada mesiu rukyti visada sakydavau, kada ateis laikas, tada

Pastaruoju metu ish vis buvau pradejus mastyt, kad mesiu rukyt tik tada kai pastosiu

Surukydavau shiaip apie 10 cigareciu per diena, o visokiu vakareliu/koncertu/pasisedejimu su draugai metu tai net nenoriu skaiciuoti

O lemtingas ivykis buvo pazistamo gimtadieni lapkricio 5 d. Vyko per visa nakti, rukiau beprotishkai daug [man po to labai skrandi skaudedavo kai persirukydavau].Ryte grizom namo ir sakau vyrui: "metam rukyt"

Ir nuo to laiko nei cigaretes i burna.Kad buvo sunku tai nepasakyciau, ir kazkaip to noro nera visai [nors siandien lygiai 2 sav.]

Ir jau pati patikejau tuo, kad niekad nepradesiu rukyt ir kad regis niekad nerukiau

Be jokio mazinimo, be jokiu nicorete.Tiesiog taip

Vyras irgi laikosi ir dziaugiasi, kad cia viskas taip shauniai vyksta

Ash dar tuo paciu metu kazkur emiausi ir svorio mazinimo klausimo
Taigi turbut tiesiog atejo laikas

Sulaukem
O ash visada irgi galvojau, kad neturiu valios mest rukyt

O tai shiaip smagu butu, kad shitoj temoj rashytu tos, kurios meta rukyt

Va cia pasizadetu ir sakytu,kaip sekas

Juk taip buvo kazkada? Nes skaiciau shita tema kazkada kai pati dar rukiau