Kaip mesti rūkyti?

Man irgi pinigų skaičiavimas...
Pabėdavoji "vaje vaje kiek litų surūkom" ir nusiperkam eilinį pakelį

O man vel truko kantrybe rukyti, tad po truputi save paruosineju, kad nerukyciau.
O del svorio, tai taip, jis auga laikinai, tipo po to jis sugris. Ne velnio jis nesugrista taip lengvai, o ir atsistatymo laikotarpis yra apie 3-6men, tai galima tik pasvarstyti per tiek laiko kiek zadu priaugti .
Na, nors suteiksiu teveliams daug dziaugsmo, bo tie kaip tik susitinkam verkia kad nieko is manes nebeliko

Aš save taip "paruošinėju" jau pusę metų...

Va, jau 5 dienas nebeperku cigareciu . Labiausiai pirstus niesti parukyti, kai pavalgau arba ryte prie kavos puodelio. Prie to pacio nusprendziau, kad nelauksiu as nepageidaujamo svorio o is karto ir dieta lengva ir sporta sioki toki griebiau uz ragu.
Stebiu tik zarnyno veikla suletejusia ir nuotaika tapo neadekvati. Bet dabar daug geriau uzuodziu . Na, gal pavyks nustoti galvoti apie parukaliojimus iki kol gris maniskis is uzsienio- bus kuom pasigirti

nebeperki ar neberukai?
palaikau Tave tiek laiko iškentei- nebesusigundyk daug visko uzsigriebei. man irgi patinka, jei darai, tai, kad rezultatas matytusi.

Nebeperku, neberukau, sportuoju ir nevalgau to ko nereikia. Vaje, vargas vargelis. Na bet kaip as sakau, jei vogt, tai visa milijona. Jau net pradedu patiketi pati, kad man visai liuks sekasi, bet vadziu neatleisiu, jauciu kokius metukus, nes pas mane greitai atsiranda pretekstu ir dar su tokiais pasiaiskinimais, kad nugincyti nebeimanoma .
Aciu uz palikyma kopa

Rūkau. Noriu mesti. Kažkada bandžiau tiesiog mesti ir nerūkyti išvis - nieko nesigavo, pratempiau keletą košmariškų dienų. O štai dabar bandau kitą metodą - perėjau prie "one". Žinau, kad nekas, bet visgi... Jei anksčiau patvarkydavau "normalių" daugiau nei pusę pokelio per dieną, tai dabar jau visa savaitė sėdžiu su dviem "one" pokeliais. Ir tas pačias stengiuosi surūkyti palikdama pusę ar bent gerą galiuką. Iš psichologinės pusės taip lengviau, nei staiga imti ir nerūkyti iš viso. Bet iš kitos - jau porą dienų prasidėjo "lomkės". Galva sukasi, sunku susikaupti. Gal ir atlaikysiu, vyras sakė, kad tokios lomkės trunka apie savaitę. Palaipsniui mažinsiu ir tas pačias "one", iš kurių malonumo vis viena beveik jokio, išskyrus judesį "ranka - burna".

Erszebeth, kaip sekasi? mano vyrai miega, jaučiu einu vogti cigarečių
Sunkų kelią pasirinkai metimo, na, nebet esi ištverminga? Tas tempimas su lengvom iš proto gali išvesti, truputį daugiau alaus ir visos pastangos velniop

Neradau cigarečių. Tuščias pakelis šiukšlių dėžėj- geriausias būdas nerūkyti

Sekasi baisiai. Jau keletas dienų, kaip siaubingai svaigsta galva, ir nieko negaliu padaryti - tos silpnos negelbsti. Jau ir rūkyt nenoriu, atrodo, psichologinio poreikio nėra, šlykštu kažkaip. Kad tik tas svaigimas praeitų - dirbti tai reikia, o mano darbas protinis, susikaupti neįmanoma. Jau buvau pradėjus galvoti, gal čia sutapimas, kokia nors siaubinga liga puola, o aš tik galvoju, kad nuo nikotino trūkumo... Nusprendžiau patikrinti - ar pagerės, jeigu paimsiu stipresnę, ne one. Ir šiaip nebepakeliama buvo taip jaustis, ir dirbti reikia. Taigi, prieš porą valandų nebeištvėriau ir surūkiau stiprią. Pirmus dūmus traukiant jaučiau, kaip atsipalaiduoja smegenys, nuima tą skausmą, suspaudimą, ir svaigimas dingsta. Dabar jau vėl po truputį grįžta blogumas, bet tuoj eisiu miegoti. Nebežinau, gal ant pleistrų pereiti. Juolab kad tikrai nenoriu paties rūkymo proceso. Jis mano priešas. Kai pajutau, kad tikrai yra šitokia priklausomybė - supykau, vos neverkiau iš pykčio. Pradėjau rūkyti, nes norėjau būti laisva - tai man asocijavosi su laisve. Ir atrodė, kad jei tik panorėsiu, tai ir mesiu. Galėčiau, tik nenoriu. Jei tik panoriu, galiu nerūkyti visą dieną. O čia še tau - pririšta kaip šuo. Ne po dienos ir ne po dviejų "mažo rūkymo" tai prasidėjo. Dabar jau principo reikalu tapo - mesti. Anksčiau dar abejojau, ar tikrai noriu mesti, dabar - jokių abejonių. Negali taip būti, kad ne aš būčiau stipresnė. Gal tik pirma tą darbą užbaigti reikėtų. Kažkaip protingai viską sureguliuoti. Suprantu, kad blogą laiką pasirinkau. Nemaniau, kad "metimas" gali šitaip sutrukdyti visus darbus...

Daug metų rūkai? Ar pirmą kart meti? Gal tikrai nikotino kažkaip patiek organizmui, dirbti juk reik. Atidėti kitam kartui nesiūlysiu .As nežinau to jausmo (lomkių), tik 3 metus rūkiau. Proceso pasiilgstu tikrai, nes to atsipalaidavimo niekuo nepakeičiau. Sėkmės

As pati kartais papesu duma , bet mano draugas mete rukyti pries 3 metus . Jo "sekmes formule" paprasta: stipri valia+pradzioj pakramsnota nicorette guma. Bandem kartu mest, bet man nepavyko - negaliu atsispirt cigaretei ka nors alkoholinio islenkus

Na ir aš nedaug metų, gal apie 4, bet ne daugiau penkių. Nežinau, nuo ko priklauso tokia organizmo reakcija - bet, atrodo, "stažas" nėra pagrindinė priežastis. Kiti, prarūkę kur kas ilgiau, meta nepalyginamai lengviau. Pavyzdys - mano vyras, o jis rūkė ypač stiprias, netgi be filtro. Bet vieną kartą susiėmė ir tiesiog metė. Be jokių priemonių. Galvos svaigimų nepamena - tik prakaitas baisiai mušė. Taip kad ir reakcijos būna ne visiems vienodos.

Šiandien žūt būt reikėjo "normalios" formos - teko nusipirkti pokelį "normalių" cyzų. Tačiau pusės poko nesurūkiau, nors vakare su kolegom pasėdėjom. Dabar jaučiuosi gerai. Galvoju, ką daryti toliau. Atidėti "metimą" ar ne. Grįždama namo visgi užsukau į vaistinę ir nusipirkau kramtoškių. Matyt, šiandien dar parūkysiu kokią vieną, o rytoj bandysiu kramtyt. Sako, kad labai šlykštaus skonio ta guma. Brrr