Mano vaikai sokineja ir siaip vystosi, mano manymu, visai normaliai, bet vyresnysis 3,7m. kazkaip nesusidraugauja su spalvu pavadinimais ir tiktai zalia spalva jam mieliausia, nes ja atpazista tikrai visada. Kadangi mano seimos gyvenimas vyksta ne Lietuvoje, tai as tik pasidziaugti galiu, kad lietuviskai abudu vaikai jau kalba ir vyresnysis kalba netgi geriau, nei kita kalba, kuri aplinkoje dominuojanti. Maziukas pradejo vaikscioti puse metu veliau uz vyrseneli, bet kalbeti padejo 7 menesiais anksciau uz vyresneli, o sako, kad antrieji vaikai gerokai sparciau viska ismoksta. Na, matyt, nera taisykliu be isimciu...

Man siek tiek kelia nerima tas spalvu maisymas ir piesti jisai nemegsta, o ypac spalvinti jam bergzdzias darbas. Labiausiai is kruopsciu darbeliu megsta verti rutuliukus ant virveles, lipdyti is plastilino, klijuoti lipdukus knygelese ir gana tiksliai pataiko i reikiama vieta... Na, visa motorika(kamuolio spardymas, begiojimas, laipiojimas sokiai ir pan.) jam puikiai sekasi. Taciau paradoksas -kai buvo tik 1,5 metu labai mego ir galejo valandu valandas lupti kiausini arba svoguno lauksta, bet dabar jau nebenori ir tai turiu atlikti as, o jei nenulupu kiausinio, tai jis isvis jo nevalgo, nors labai megsta.

Siuo metu labai pamego zaisti toki zaidima, kur reikia mesti kauliuka, suskaiciuoti akutes ir su figurele "eiti" per dinozauru pedeles iki finiso. Taigi ta proga labai pasinese skaicuoti. Lietuviskai gerai suskaiciuoja iki 5, o kai skaiciuoja tevo kalba, tai kazkodel po trejto eina 9 ir baigta.

NA, aisku, tai tik laiko klausimas. Apskritai tai jo bendraamziai kalba kur kas geriau, ypac mergaites. Na, bet as nekeliu dar aliarmo. Pati stebiu ir skaitom drauge knygeles, dainuojam, nepastebimai (pritaikau prie situacijos) mokinu eilerastuku(pvz. kai aunames batukus, tai mano batai buvo du... ir pan.) Dziaugiuosi, kad jam labai patinka dainuoti ir jisai iki uzkimimo dainuoja triju parsiuku dainele "Vilkas pilkas nebaisus" is pasakos, kur jam labai patinka muzika ir parsiuku kvyksejimas(CD). As pati dainuoju daugybe visokiu dainu daineliu, lopsiniu is senu multiku ir nuo pat pirmuju dienu mano vaikai auga, girdedami daug ivairios muzikos. Pagal skaitytus straipsnius tai naudos gauna simteriopai, bet kalbos rislumas isrysketi tikrai neskuba. Vos pries keleta dienu isgirdau pirmuosius sudetingesnius sakinius lietuviskai. Tevo kalba vejasi, bet visgi atsilieka. Aisku, mamos itaka stipresne, nes auginu pati ir kiauras dienas apie viska snekames, aiskinames, barames, taikomes ir pan.

Visos raides jau skamba aiskiai, isskyrus "r", kuri kazkodel nuo pat pradziu sakoma "prancuziskai" - gomurine "r". Tad ir pastebejau, jog pradzioje jisai daznai vengdavo sakyti zodzius, kurie prasideda ta raide. Dabar jau drasesnis ir ta raide ima gryneti. O vienas pirmuju zodziu tai buvo lietuviskas "aciu". Ypatingai tiksliai ir graziai si zodi sako mano jaunesnysis, kuriam dabar jau virs 1,5m. Manau, kad antrasis vaikas prades kalbeti anksciau, nes jau dabar intensyviai karetoja zodzius is paskos.
Man butu labai idomu, kokia kitu mamu patirtis, butent tu, kurios gyvena ne Lietuvoje. Aciu.