QUOTE(mammka @ 2007 11 11, 14:34)
Padžioj tai oi kaip nervindavo
.Tiek uošvenė, tiek mama.Visur kišasi,puola prie vaiko,griebia iš rankų.Vaikas naktį rėkia tai uošvenė atbėga
ir.Puolė ir vaiką maudyt,mokint iš visų pusių pirmos.Vieną kart net lenktynės buvo
.Vaikas balkone miegojo,suriko ,tai uošvenė mane apibėgo ir kiša nosį į vežimą
.Atrodo,kad ne aš mama
.Pasijaučiau taip šlykščiai,atrodo,esu visiška netikša
.Gražioj formoj perauklėjau
.Mamai pasakydavau pastabas girdint uošvenei.
Su uošvene truputį lengviau-pasakau ir baigtas kriukis.O su mama tai ginčytis reik
.Užtikau 4mėn.kūdikiui kišant į burną šokoladą
.Na,ir pasiaiškinimas: mūsų laikais..... Daug nervų kainavo,atvargau,pykomės,bet laikiausi savo ir nugalėjau
.Dabar pirmiausia atsiklausia kas galima kas ne
. Kai labai reik palieku močiutėms pažiūret,bet pasitikėt visiškai vistiek negaliu
.







Su uošvene truputį lengviau-pasakau ir baigtas kriukis.O su mama tai ginčytis reik







va ir as sakau, svarbiausia laiku perrauklet. as taip su anyta - pora fraziu vyras subtiliai perdave (nes manes rodos net ir negirdedavo), ir viskas ore
