Super Mamos, patarkite.
Prieš du su puse mėnesio išsiskyrėme su vaikinu jo iniciatyva jam pareiškus - "Nieko tau nebejaučiu". Po įspūdingos meilės, po grandiozinių ateities planų ir svajonių likau, švelniai tarius, netekusi amo.
Daug kalbėjomės. Klausiau, kodėl taip nutiko...jo argumentai buvo tokie, kad esu per daug valdinga, į viską žiūrinti pro savo prizmę ir išties...yra jo žodžiuose tiesos. Buvau per daug įsibėgėjusi... Nuojauta sakė, kad tai ne pabaiga. Juo labiau, kad nenorėjau prarasti šio žmogaus ir buvau kupina jėgų ko nors imtis.
Tuo metu užklydau į supermama.lt portalą ir radusi sau priimtinų sprendimų nusprendžiau laukti. Nusprendžiau visiškai atsiriboti nuo to žmogaus ir pasistengti gyventi be jo.
Tas laukimas davė vaisių. Po maždaug 5 savaičių išgirdau štai ką: "Pradedu tau puoselėti šiltus jausmus. Ačiū, kad davei man laiko...turėjau daug ką apgalvoti."
Atrodytų viskas visai gerai...laikas nuo laiko susitinkame. Gana retai, bet... Susitikus išgirstu iš jo norą kur nors kartu išvažiuoti, pakeliauti. Užsimena ir apie mudviejų ateities planus... Prieš miega nepamiršta manęs palinkėdamas saldžių sapnų, vadindamas mažybiniais žodžiais.
Ir galbūt pasirodysiu keista, norinti arba visko arba nieko...bet toks bendravimas, tie patys planai ir norai, kurie išlieka tik diskusijų lygmenyje - pradeda mane vesti iš proto ir jaučiu, kad nebetenku kantrybės. Jaučiuosi vedžiojama už nosies. Niekas man nepasakys, kiek dar teks laukti šitaip...tiesiog kartais pagalvoju, kad būtų paprasčiau viską pamiršti ir gyventi savo gyvenimą be jo. Kita vertus nenoriu prarasti to žmogaus.
Toks minčių konfliktas neduoda ramybės.
Kaip manote...ką būtų galima padaryti tokioje situacijoje?! Priversti jį apsispręsti ar ir toliau laukti?!
QUOTE(Zhu_ @ 2010 04 30, 09:22)
Super Mamos, patarkite.
Prieš du su puse mėnesio išsiskyrėme su vaikinu jo iniciatyva jam pareiškus - "Nieko tau nebejaučiu". Po įspūdingos meilės, po grandiozinių ateities planų ir svajonių likau, švelniai tarius, netekusi amo.
Daug kalbėjomės. Klausiau, kodėl taip nutiko...jo argumentai buvo tokie, kad esu per daug valdinga, į viską žiūrinti pro savo prizmę ir išties...yra jo žodžiuose tiesos. Buvau per daug įsibėgėjusi... Nuojauta sakė, kad tai ne pabaiga. Juo labiau, kad nenorėjau prarasti šio žmogaus ir buvau kupina jėgų ko nors imtis.
Tuo metu užklydau į supermama.lt portalą ir radusi sau priimtinų sprendimų nusprendžiau laukti. Nusprendžiau visiškai atsiriboti nuo to žmogaus ir pasistengti gyventi be jo.
Tas laukimas davė vaisių. Po maždaug 5 savaičių išgirdau štai ką: "Pradedu tau puoselėti šiltus jausmus. Ačiū, kad davei man laiko...turėjau daug ką apgalvoti."
Atrodytų viskas visai gerai...laikas nuo laiko susitinkame. Gana retai, bet... Susitikus išgirstu iš jo norą kur nors kartu išvažiuoti, pakeliauti. Užsimena ir apie mudviejų ateities planus... Prieš miega nepamiršta manęs palinkėdamas saldžių sapnų, vadindamas mažybiniais žodžiais.
Ir galbūt pasirodysiu keista, norinti arba visko arba nieko...bet toks bendravimas, tie patys planai ir norai, kurie išlieka tik diskusijų lygmenyje - pradeda mane vesti iš proto ir jaučiu, kad nebetenku kantrybės. Jaučiuosi vedžiojama už nosies. Niekas man nepasakys, kiek dar teks laukti šitaip...tiesiog kartais pagalvoju, kad būtų paprasčiau viską pamiršti ir gyventi savo gyvenimą be jo. Kita vertus nenoriu prarasti to žmogaus.
Toks minčių konfliktas neduoda ramybės.
Kaip manote...ką būtų galima padaryti tokioje situacijoje?! Priversti jį apsispręsti ar ir toliau laukti?!
Prieš du su puse mėnesio išsiskyrėme su vaikinu jo iniciatyva jam pareiškus - "Nieko tau nebejaučiu". Po įspūdingos meilės, po grandiozinių ateities planų ir svajonių likau, švelniai tarius, netekusi amo.
Daug kalbėjomės. Klausiau, kodėl taip nutiko...jo argumentai buvo tokie, kad esu per daug valdinga, į viską žiūrinti pro savo prizmę ir išties...yra jo žodžiuose tiesos. Buvau per daug įsibėgėjusi... Nuojauta sakė, kad tai ne pabaiga. Juo labiau, kad nenorėjau prarasti šio žmogaus ir buvau kupina jėgų ko nors imtis.
Tuo metu užklydau į supermama.lt portalą ir radusi sau priimtinų sprendimų nusprendžiau laukti. Nusprendžiau visiškai atsiriboti nuo to žmogaus ir pasistengti gyventi be jo.
Tas laukimas davė vaisių. Po maždaug 5 savaičių išgirdau štai ką: "Pradedu tau puoselėti šiltus jausmus. Ačiū, kad davei man laiko...turėjau daug ką apgalvoti."
Atrodytų viskas visai gerai...laikas nuo laiko susitinkame. Gana retai, bet... Susitikus išgirstu iš jo norą kur nors kartu išvažiuoti, pakeliauti. Užsimena ir apie mudviejų ateities planus... Prieš miega nepamiršta manęs palinkėdamas saldžių sapnų, vadindamas mažybiniais žodžiais.
Ir galbūt pasirodysiu keista, norinti arba visko arba nieko...bet toks bendravimas, tie patys planai ir norai, kurie išlieka tik diskusijų lygmenyje - pradeda mane vesti iš proto ir jaučiu, kad nebetenku kantrybės. Jaučiuosi vedžiojama už nosies. Niekas man nepasakys, kiek dar teks laukti šitaip...tiesiog kartais pagalvoju, kad būtų paprasčiau viską pamiršti ir gyventi savo gyvenimą be jo. Kita vertus nenoriu prarasti to žmogaus.
Toks minčių konfliktas neduoda ramybės.
Kaip manote...ką būtų galima padaryti tokioje situacijoje?! Priversti jį apsispręsti ar ir toliau laukti?!
abejoju, jog spaudimas kazka pakeis Jusu naudai. gali viskas visai paslyti.
O kodel nepakeliaujate kartu?
Nezinau, gal as klystu, kitos gal yra susidurusios su tokia situacija patars daugiau
QUOTE(xxkamane @ 2010 04 30, 09:27)
abejoju, jog spaudimas kazka pakeis Jusu naudai. gali viskas visai paslyti.
O kodel nepakeliaujate kartu?
Nezinau, gal as klystu, kitos gal yra susidurusios su tokia situacija patars daugiau
O kodel nepakeliaujate kartu?
Nezinau, gal as klystu, kitos gal yra susidurusios su tokia situacija patars daugiau
Hmm...sunku atsakyti, nes pati nežinau. Tikrai sulaukiu iš jo šio noro. Šnekamės, kur norėtumėme nuvžiuoti, kiek tai mum kainuotų, kaip būtų smagu...ir viskas tuo pasibaigia. Kaip ir minėjau - svarstymų lygmenyje. Gal turėčiau pati daugiau iniciatyvos imtis...nežinau.
Dėl to ir jaučiuosi kvailai, nes, regis, viskas ranka pasiekiama, bet tuo pačiu dar taip toli.
QUOTE(Zhu_ @ 2010 04 30, 10:37)
Hmm...sunku atsakyti, nes pati nežinau. Tikrai sulaukiu iš jo šio noro. Šnekamės, kur norėtumėme nuvžiuoti, kiek tai mum kainuotų, kaip būtų smagu...ir viskas tuo pasibaigia. Kaip ir minėjau - svarstymų lygmenyje. Gal turėčiau pati daugiau iniciatyvos imtis...nežinau.
Dėl to ir jaučiuosi kvailai, nes, regis, viskas ranka pasiekiama, bet tuo pačiu dar taip toli.
Dėl to ir jaučiuosi kvailai, nes, regis, viskas ranka pasiekiama, bet tuo pačiu dar taip toli.
Jei vaikinas vėl pradėjo bendrauti - beje pats, be tavo pačios iniciatyvos kaip supratau, - jei jis grįžo prie bendravimo su tavim, tai turėtų būti apsisprendęs, ko nori iš jūsu santykių. Tokios kalbos, kad būtų gerai pakeliauti ir visa kitą, dar nieko nesako.
Visiškai turi teisę jo paklausti, kaip jis įsivaizduoja tolimesnį bendravimą ir ateitį, ar nori būti kartu kaip pora, ar tik kaip draugai. Nežinau, kiek toks jūsų bendravimas nei šioks, nei toks trunka, bet nieko nesugadinsi pasikalbėjus. Juo labiau jei jis pats sakė ,,turėjau laiko pagalvoti'', tai būtų gerai žinoti, koks to galvojimo rezultatas, ir koks sprendimas
QUOTE(MELETA*** @ 2010 04 30, 10:10)
Jei vaikinas vėl pradėjo bendrauti - beje pats, be tavo pačios iniciatyvos kaip supratau, - jei jis grįžo prie bendravimo su tavim, tai turėtų būti apsisprendęs, ko nori iš jūsu santykių. Tokios kalbos, kad būtų gerai pakeliauti ir visa kitą, dar nieko nesako.
Visiškai turi teisę jo paklausti, kaip jis įsivaizduoja tolimesnį bendravimą ir ateitį, ar nori būti kartu kaip pora, ar tik kaip draugai. Nežinau, kiek toks jūsų bendravimas nei šioks, nei toks trunka, bet nieko nesugadinsi pasikalbėjus. Juo labiau jei jis pats sakė ,,turėjau laiko pagalvoti'', tai būtų gerai žinoti, koks to galvojimo rezultatas, ir koks sprendimas
Visiškai turi teisę jo paklausti, kaip jis įsivaizduoja tolimesnį bendravimą ir ateitį, ar nori būti kartu kaip pora, ar tik kaip draugai. Nežinau, kiek toks jūsų bendravimas nei šioks, nei toks trunka, bet nieko nesugadinsi pasikalbėjus. Juo labiau jei jis pats sakė ,,turėjau laiko pagalvoti'', tai būtų gerai žinoti, koks to galvojimo rezultatas, ir koks sprendimas
Toks mūsų bendravimas trunka jau gerą mėnesį. Maniau, kad po vaikino pareiškimo, kad pradeda puoselėti man šiltus jausmus, viskas ims judėti į priekį. Akivaizdu, kad pajudėjome labai nedaug. O laukti nežinia kiek ir nežinia ko, kai viskas juda tokiais tempais - nebegaliu ir nebenoriu.
Jau seniai turėjau su juo pasikalbėti, bet greičiausiai vengiau to pokalbio, nes bijojau išgirsti ką nors neigiamo. O tas neapibrėžtas laukimas pradeda atrodyti beprasmis.
Ačiū!
QUOTE(xxkamane @ 2010 04 30, 10:27)
abejoju, jog spaudimas kazka pakeis Jusu naudai. gali viskas visai paslyti.
O kodel nepakeliaujate kartu?
Nezinau, gal as klystu, kitos gal yra susidurusios su tokia situacija patars daugiau
O kodel nepakeliaujate kartu?
Nezinau, gal as klystu, kitos gal yra susidurusios su tokia situacija patars daugiau
sveikutes mergaites
as manau ,kad tavo situacija tokia;jis tau kersija,as taip galvoju,gal tu jam kazko nedavei cia kalbu apie santykius o ne apie daiktus
jis pavargo laukti.o poto atsitokejo kad istikruju tave myli,bet nori isbandyti,arba atkersyti ir taip elgiasi.o gal tiesiog nori parodyti ko jam truksta jusu santykiuose kad tu akis atvertum 
cia tokia mano nuomone,o gal klystu nezinau .bet man taip atrodo.tu tiesiog jo paklausk ar jis nori buti su tavimi o gal jis tik zaidzia.Papildyta:
QUOTE(mazilike @ 2010 05 01, 14:35)
sveikutes mergaites
as manau ,kad tavo situacija tokia;jis tau kersija,as taip galvoju,gal tu jam kazko nedavei cia kalbu apie santykius o ne apie daiktus jis pavargo laukti.o poto atsitokejo kad istikruju tave myli,bet nori isbandyti,arba atkersyti ir taip elgiasi.o gal tiesiog nori parodyti ko jam truksta jusu santykiuose kad tu akis atvertum cia tokia mano nuomone,o gal klystu nezinau .bet man taip atrodo.tu tiesiog jo paklausk ar jis nori buti su tavimi o gal jis tik zaidzia.
as manau ,kad tavo situacija tokia;jis tau kersija,as taip galvoju,gal tu jam kazko nedavei cia kalbu apie santykius o ne apie daiktus
jis pavargo laukti.o poto atsitokejo kad istikruju tave myli,bet nori isbandyti,arba atkersyti ir taip elgiasi.o gal tiesiog nori parodyti ko jam truksta jusu santykiuose kad tu akis atvertum cia tokia mano nuomone,o gal klystu nezinau .bet man taip atrodo.tu tiesiog jo paklausk ar jis nori buti su tavimi o gal jis tik zaidzia.pas mus su vyru situacija kiek kitokia bet irgi ne kas ....zinote sakoma atstumas skiria.tai va .toks jausmas kad nebenori grizti namo ,jam darbas norgeje truks dar tris sav.( o jau isbuvo tris men.tenai.) bet kad vietoj to kad gristu namo nea sugalvojo eiti dar namu dazyti.dar bus ten kokias dvi sav.tai isviso gris tik birzeli.per skypa nebenori kalbeti kazkoks piktas pasidare.o as taip jo pasilgau tiek laukiu ir mergytes be proto pasilgo prasom kad gristu o jis piktai (gi grisiu grisiu.busiu visa men namie.) mums tas menuo tiek mazai o jam taip regis bus amzinybe.
nezinau ne ka galvoti jis per metus namie tebuna du men ir tai mes jam pasidarem tarsi kokia nasta. 
o kaip butu gera pamirsti apie ji negalvoti tai bent jau butu ne taip liudna.kai paskambina i skype mes tiek dziaugiames o jis pakalbam koki 10 min ir sako(na begu neturiu laiko.ar pavarges (zodziu visokios priezastys puola tik ne tos kad su mumis pabutu ir pabendrautu.
Mazilike, ačiū ir už Jūsų nuomonę.
Buvome vakar susitikę ir pasikalbėjome. Prabilti išdrįsau tik susitikimo pabaigoje. Kalbėjomės daug. Bet, kad būčiau išgirdusi ką nors labai konkretaus - nepasakyčiau. Dėl to labai nesijaudinu, nes laiką praleidome puikiai. Jaučiu kaip dingtsa ta įtampa. Abu jautėmės kaip niekada gerai. O jo veiksmai kalbėjo patys už save. Tad viliuosi, kad mano sprendimas dar kurį laiką palaukti, bus teisingas.
O dėl Jūsų pačios situacijos...ar grįžus vyrui tarpusavio santykiai pagerėja ar būna tokie pat įtempti kuomet jis būna ne namie?
Buvome vakar susitikę ir pasikalbėjome. Prabilti išdrįsau tik susitikimo pabaigoje. Kalbėjomės daug. Bet, kad būčiau išgirdusi ką nors labai konkretaus - nepasakyčiau. Dėl to labai nesijaudinu, nes laiką praleidome puikiai. Jaučiu kaip dingtsa ta įtampa. Abu jautėmės kaip niekada gerai. O jo veiksmai kalbėjo patys už save. Tad viliuosi, kad mano sprendimas dar kurį laiką palaukti, bus teisingas.
O dėl Jūsų pačios situacijos...ar grįžus vyrui tarpusavio santykiai pagerėja ar būna tokie pat įtempti kuomet jis būna ne namie?
QUOTE(Zhu_ @ 2010 05 01, 15:39)
Mazilike, ačiū ir už Jūsų nuomonę.
Buvome vakar susitikę ir pasikalbėjome. Prabilti išdrįsau tik susitikimo pabaigoje. Kalbėjomės daug. Bet, kad būčiau išgirdusi ką nors labai konkretaus - nepasakyčiau. Dėl to labai nesijaudinu, nes laiką praleidome puikiai. Jaučiu kaip dingtsa ta įtampa. Abu jautėmės kaip niekada gerai. O jo veiksmai kalbėjo patys už save. Tad viliuosi, kad mano sprendimas dar kurį laiką palaukti, bus teisingas.
O dėl Jūsų pačios situacijos...ar grįžus vyrui tarpusavio santykiai pagerėja ar būna tokie pat įtempti kuomet jis būna ne namie?
Buvome vakar susitikę ir pasikalbėjome. Prabilti išdrįsau tik susitikimo pabaigoje. Kalbėjomės daug. Bet, kad būčiau išgirdusi ką nors labai konkretaus - nepasakyčiau. Dėl to labai nesijaudinu, nes laiką praleidome puikiai. Jaučiu kaip dingtsa ta įtampa. Abu jautėmės kaip niekada gerai. O jo veiksmai kalbėjo patys už save. Tad viliuosi, kad mano sprendimas dar kurį laiką palaukti, bus teisingas.
O dėl Jūsų pačios situacijos...ar grįžus vyrui tarpusavio santykiai pagerėja ar būna tokie pat įtempti kuomet jis būna ne namie?
sveikinu kad nors kas juda i prieki svarbiausia kad esi su tuo zmogum laiminga nepaleisk jo nes kiek suprantu tu ji labai myli
nieko negaliu pasakyti nes kai buna namie rupesciai viska uzgozia ir pyktis tikrai nera laiko.pasimyluoti ar kur iseiti irgi nera kaip. 
yra dvi padauzos mazos kurios visada aplinkui zuja tai va.
QUOTE(mazilike @ 2010 05 01, 15:34)
sveikinu kad nors kas juda i prieki svarbiausia kad esi su tuo zmogum laiminga nepaleisk jo nes kiek suprantu tu ji labai myli nieko negaliu pasakyti nes kai buna namie rupesciai viska uzgozia ir pyktis tikrai nera laiko.pasimyluoti ar kur iseiti irgi nera kaip. yra dvi padauzos mazos kurios visada aplinkui zuja tai va.
nieko negaliu pasakyti nes kai buna namie rupesciai viska uzgozia ir pyktis tikrai nera laiko.pasimyluoti ar kur iseiti irgi nera kaip. yra dvi padauzos mazos kurios visada aplinkui zuja tai va.Ačiū!
Labai tikiuosi, kad viskas galiausiai išsispręs į gera. Taip...labai myliu jį ir pasistengsiu padaryti viską kas mano galiose, kad ir vėl būtumėme kartu.
O Jūs taip pat bandykite kaip nors spręsti savo nesutarimus. Pasikalbėkite. Juk kitaip nieko neišsiaiškinsite.
Sėkmės!
QUOTE(Zhu_ @ 2010 05 01, 17:20)
Ačiū!
Labai tikiuosi, kad viskas galiausiai išsispręs į gera. Taip...labai myliu jį ir pasistengsiu padaryti viską kas mano galiose, kad ir vėl būtumėme kartu.
O Jūs taip pat bandykite kaip nors spręsti savo nesutarimus. Pasikalbėkite. Juk kitaip nieko neišsiaiškinsite.
Sėkmės!
Labai tikiuosi, kad viskas galiausiai išsispręs į gera. Taip...labai myliu jį ir pasistengsiu padaryti viską kas mano galiose, kad ir vėl būtumėme kartu.
O Jūs taip pat bandykite kaip nors spręsti savo nesutarimus. Pasikalbėkite. Juk kitaip nieko neišsiaiškinsite.
Sėkmės!
aciu sekmes ir tau
laba diena mergaites Pas mus taip pat vyrauka satykiu krize,gyvename,buvo visko musu gyvenime.... ilgiausei buvom issiskyre pora men,poto jo iniciatyva mes vel susitaikeme,siuo metu vel gyvename kartu,konfliktai buna vos ne kiekviena diena,jis toks zmogus visur skubantis viska darantis greitai,man kartais nelaiko nervai kai sitaip jis elgiasi ir pradedam pyktis,tie pykcei man nusibodo,labai daznai pradejau kartoti keiskis keiskis keiskis jo atsakymas gerai keisiuos,po kurio laiko vel taspats.. nezinau kaip reikia priprasti ir susitaikyti su tokiu gyvenimu.. 
Kartais kai pagalvoju koks butu musu gyvenimas su vaikuciu,isivaizduoju toki,kad visada buciau viena,o jis visur tik lektu.... 
kaip reikia man dar su juo kalbeti ir ka reikia toliau man su juo daryti kai jis toks...rekaujantis,sukaujantis,skubantis ir nedodantis demesio..
Pas mus taip pat vyrauka satykiu krize,gyvename,buvo visko musu gyvenime.... ilgiausei buvom issiskyre pora men,poto jo iniciatyva mes vel susitaikeme,siuo metu vel gyvename kartu,konfliktai buna vos ne kiekviena diena,jis toks zmogus visur skubantis viska darantis greitai,man kartais nelaiko nervai kai sitaip jis elgiasi ir pradedam pyktis,tie pykcei man nusibodo,labai daznai pradejau kartoti keiskis keiskis keiskis jo atsakymas gerai keisiuos,po kurio laiko vel taspats.. nezinau kaip reikia priprasti ir susitaikyti su tokiu gyvenimu.. Kartais kai pagalvoju koks butu musu gyvenimas su vaikuciu,isivaizduoju toki,kad visada buciau viena,o jis visur tik lektu.... kaip reikia man dar su juo kalbeti ir ka reikia toliau man su juo daryti kai jis toks...rekaujantis,sukaujantis,skubantis ir nedodantis demesio..
QUOTE(juodzike... @ 2010 05 06, 15:48)
kaip reikia man dar su juo kalbeti ir ka reikia toliau man su juo daryti kai jis toks...rekaujantis,sukaujantis,skubantis ir nedodantis demesio..
Tiki, kad pasikeis?
Paklausk labiau patyrusių, ar lengvai žmonės keičiasi, ir ar išvis keičiasi.
Kai atsiras vaikai, bus dar sudėtingiau...
