Santykių krizė - atvėsę vyro jausmai

Sutinku su jumis, tik va kai norisi pasakyti, kad viskas baigta, manyj pradeda kirbeti viskas. Nes vis dar jauciu jam siltus jausmus... Bet, kad ir kaip butu gaila kazkada si zingsni padarysiu. Nes kiek bekalbeciau ir besakyciau, kad jauciuos negerai - jis vis tiek manes negirdi...

Pokyčiams reikia pribręsti. Kai nuspręsit, kad esate verta geresnio gyvenimo ir geresnio vyro šalia, tada ir šilti jausmai nebemaišys. Nebūtina laukti, kol pradėsi žmogaus nekęst pradėsi. Vis dėlto, kol dar nesat tvirtai apsisprendusi, tai nieko ir nedarykit. Stebėkit jį, jo elgesį, neapsimeskit prieš save, kad viskas tvarkoj, neužsimerkit. Jei atidžiai stebėsit, kokį gyvenimą gyvenat, sprendimas kažką keisti ateis lengviau.

Greičiausia tai ne jausmai jam, o permainų baimė. Jis tavės ne tiek, kad negirdi, tiesiog mano, kad tau "užėjo", kad tai nerimta. Jeigu suprastų, kad tu nejuokauji, gal pasikeistu. O ka laukti to mistiško "kažkada" ? Šiaip niekada nėra laiko geresnio, nei esamas.

ismintingi zodziai. deja, su siltais jausmais sunku. jie ir stabdo nuo sprendimo. as issiskyriau su siltais jausmais, zinau "ta malonuma". bet sakau: cia man saviugdai ir kancios laipsnio istverimo lygiui nustatyti :lotuliukas:kai pereini tokias vidiniu kanciu audras, kai dar ilgsi ilgies zmogaus ir ji "myli" (nors gyvernt jau ir negali), tuomet jau niekas nebaisu. nes juk kita vertus, kaip lengva issiskirt su tuo, kurio jau staciai nebekenti.

tikrai lengva.
Rugilee, pamatysit, kai ateis toks momentas, kai į jį žiūrėti nebegalėsit, o tikiu, kad stabiliai judate link to, tai išsiskirsit be problemų ir dzin bus ką tėvai pasakys ir kad draugas "negeria ir nesimuša ir pinigų parneša". Pamatysit.

Perskaičiau visą autorės istoriją. Žaviuosi tokia moters stiprybe. Skaitydama daug ką supratau ir apie savo šeimoje tvyrančios įtampos priežastis ir kaip elgtis, kad ramybė ir meilė vėl karaliautų mano namuose.
Mano leliui greit 5 mėnesiukai. Visą laiką praleidžiu su juo. Visą namų ruošą turiu ant savo pečių. Toks jau mano vyro darbas. O ir kai būna jis namie visi kampai mūsų santykiuose pastaruoju metu tapo žiauriai aštrūs.
Perskaičiau Peterzytės istoriją . Šiandien viską matau kitomis akimis. Lauke net saulė rodos šviečia skaisčiau. Ačiū už geras ir pozityvias mintis, kai pačiai buvo sunku. Ir ačiū kad nepatingėjai jomis pasidalinti. Man tapo žiauriai lengviau.

Sveikos, as taip pat noreciau pasidalinti savo istorija. Siuo metu musu santykiai irgi yra suglebe. Mes kartu 5 metai, laukiames vaikelio, gyvenome Lietuvoje, kuremes, stengemes kazka pasiekti uzsidirbti isigyti. Taciau kaip ir kiti nuspreneme isvaziuoti, vyras (tada dar draugas) isisprase pas viena pzystama is darbo laiku, kad paderu prasimusti kelius uzsieniyje. Viskas buvo gerai. Iki tol gyvendami Lt buvome kupini vilciu, ideju, svajoniu noru, dirbome istikro daug, buvo laikas kai turejom darbus abu poto kazkuris vienas bet tai trumpam laikui. Ir atvykus cia (jau praejo metai) jauciames labai pavarge nuo gyenimo, kadangi mes esame is tu kurie dirba daug bet neiseina pritraukti pinigu. Vyras siuo metu dirba servise, darbas liuks, po darbo perkam ir tvarkom savo automobilius bandom parduoti, visas laikas parduotas darbui , ir savaitgaliai. Kol dirbau as buvo lengviau nes mano pinigeliai buvo apyvartiniai. Taciau dabar gala su galu suduriam taciau tolimesniu darbu nebeiseina pajudinti. Reikia investuoti taciau nera is ko. Laikas eina, jis nervinasi, tapo labai dirglus, jo galva nuolat pilna minciu, kaip uzdirbti daugiau pinigu. As taikausi su viskuo, kai kartais bandau svelniai juokaudama pasakyti, kad reikia laika moketi paskirstyti, tai pora denu buna okei, veliau jam darosi blogai, jis man preikaistauja kad man demesio mazai, kad jis daug dirba del musu, taciau as elgiuosi netinkamai. Nebera mumyse dziaugsmo, esmae abudu labai pavrge, taciau pyktis nesipykstame, stengiames ramiai, esme ta kad jau 5 metai bet situacija kad ir kaip stengiames nesikeicia... tiesiog svyra rankos... neturim jokiu pramogu, jokio laisvalaikio kartu, neiskundziam nes visa tai stengiames daryti del geresnio rytojaus.Manes vakar jis palause: ar man nekyla mintys kad nebenoriu gyventi? man gaila jo, as matau kaip jis stengiasi kad mums nieko netruktu, kaip jis viska daro teisingai taciau is to taupymo neina greiciau nieko paskubinti... jis taip pat noretu laiko daugiau praleisti del musu ar savo malonumui taciau negalime... vasar taip sedi ant dviracio ir mini. Na nzn kaip vel susigrazinti gyvenimo dziaugsma? neseniai sustuokem bet tai neteikia jokio dziaugsmo, mylim vienas kita taciau labai viskas slysta is ranku... O dar prei viso sito gerio mano mama jo nemegsta... preizastys neaiskios... gal kad nebuvo turtingas.. Nes kai mes pradejom darugauti mam sake kaip jis budamas 26 dar neturi grazios masinos namo ir tt... tada jis turejo firma dirbo daug ir sunkiai kad uzdribtu ir sau kazka galetu.. eina metai mano nuomone nesikeicia jis nuostabus vyras ir aciu dievui nepasidaviau mamos itakai ir jo nepaikau, nors jam mane palikti tuo laiku buvo milijonas preizasciu, nes nedaugelis ta iskestu ka mes iskentem mano mamos deka. Ryzausi ir jeigu rekes elgsiuosi drastiskai, nes nebenoriu kad mano seima keintetu del kazkieno nesamoniu... tai vat liudnokas laikas pas mus dabar.. is savo laisko tikiuosi kad kas pasidalins savo mintimis ar netgi istorijomis. Aciu

Pasidalinsiu ir as sava istorija.Su vyru mudvieju santykiai buvo tikrai geri kol negyvenom lt,ir gerai sutardavom,ir santykiai lovoje buvo puikus.Kai tik gryzome i lt,viskas iskart pasikeite.Vyras neturi laiko man,o kartais atrodo,kad jis ir nenori jo tureti.Tiesiog asalo.Suprantu,kad dabar jis labai uzimtas,simtai darbu,taciau jis ir nenori turedamas laiko jo leisti su manimi.Viskas atrodo buvo kaip ir neblogai(ne idealu,bet...),kol nepradejau mokytis,ir neatsirado jo isvazinejimu i miesta mano paskaitu metu.Nu zodziu as moksluose,o jsi tuo metu randa reikalu mieste,ne kasdien,bet...Siandien taip pat gryzau namo,ir anyta sako,kad mano vyras buvo isvaziaves i miesta apsikirpti,ir gan ilgai uztruko,o man jis nieko neuzsimine kad vaziuos ir pan.Kai atejo i kambari,sakau ko mieste buvai,kodel man nieko nesakei,jis trenke durimis ir vel isejo i lauka.Pradejau itarineti.Turi sena pazystama,kuri senai parase jam,tada jie susirasinejo.Tuo ir baigesi.Buvo dideli piktumai is mano puses kad su ja susirasineja.Tada staiga nustojo,tik sveikino vienas kita su gimtadieniais.Dabar pastebejau,kad kiekviena karta,pas ja facebuke mutual drauguose,tai atsiranda maniskis tai vel istrina,ir siandien,po jo buvimo mietse,jis vel pas ja mutual drauguose.Gal as per daug itari,gal tai tik sutapimas,bet turiu bloga nuojauta,kuri neduoda ramybes.Kaip manote,ar turiu priezasciu nerimauti?Be to nebutu tokiu itarimu,jei maniskis nebutu toks atsales lovoje,po gryzimo i lt atsalo neatpazystamai,atsigula miegoti,nusisuka,nei buckio,nei labanakt.Nieko...

Dominuke, itarimai, manau, teisingi, deja ..

As siandien sudeliojau visas mintis,ir manau,kad galbut tikrai jis kazka turi be manes,ir yra l atsargus,ir protingai elgiasi.Manau turi su kazkuo retus susitikimus,kad isvaziavimai nesukeltu itarimu. Kad ir siandien,visa diena dirba lauke,ir vengia manes,nei neateina i kambari,manau,tiesiog nenori su manimi susitikti.Ir kaip gi man issiaiskinti ar mano itarimai teisingi? Tikrai negalesiu taip ramiai sedeti ir laukti...
Vat man tas ir labiausiai kelia itarima,akd ji vis pakeicia pas save facebuke mutual draugus,o po kiek laiko vel maniskis atsiranda ten.Ir kiek pastebejau,po jo isvaziavimu... Jis aisku tvirtai neigia ir labai pyksta kai as ji itarineju,sako kad niekad nebuvo priezasciu juo nepasitiketi,kad as kaip ligota su tais itarimais ir pan.Bet ka man galvoti?O svarbiausia,tas jo staigus atsalimas nuo manes,seniau budavo jei kas nepatinak ka as darau,jis visuomet pasakydavo,o dabar nebesako,tiesiog atrodo jis nebenori matyti ir jo nedomina.Taip pat vadindavo mane zuikiu,o dabar tiesiog vardu...

Liūdna skaityti tokias istorijas Ar tas geresnis rytojus vertas kančių dabar? Jei ir pati sakote, kad per ilgoką laiką niekas nesikeičia? Jei dedat daug pastangų ir nei iš vietos, gal ne ten dedat tas pastangas? Ar įmanoma būtų pakeisti darbą, dirbti kažkam, o ne sau? Jeigu jau vyrui kyla mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, tai mano akim žiūrint neverta toliau daužyti galvą į sieną tokiais užsiėmimais Svarbiau sveikata ir šeima, juo labiau, kad abu norite daugiau laiko praleisti kartu, o dar vaikas. Bandykit kitus kelius užsieniuose, o jei ką ir į Lietuvą grįžkite. Už gražų rytojų ne mažiau svarbu ir graži šiandiena

O judu kalbatės? Jei kažkas neramina, tai ir paklauskite tiesiai šviesiai tiek kas per išvažiavimai ir kas per situacija su ta mergina (kaip suprantu ji pas Jus atsiranda mutual friends, nes jis ją tai priima tai ištrina iš draugų? Nes jeigu pas ją mutual drauguose, tai kažkoks trečias asmuo turi ją/jį priimti/trinti iš draugų). Kas šiaip judviejų situacijoje pasikeitė kai atvažiavot į LT? Darbai, gyvenat nebevieni (akip suprantu su anyta), dar kas? Aš pirmiausia už pasikalbėjimą, gražų ir civilizuotą, o ne gumos tempimą kai galvoj prisiveisia visokių sąmokslo teorijų Jei vyras tokių pokalbių primygtinai vengs, tada jau nekas

Sveika, na man taip pat kyla itarimas kad atsirado trecias asmuo. Kai as ir mano vyras pradejome draugauti, oi daug metu neatsimusem skambuciu is praeities, bet visos buvo infomruotos kad jau jis nebe vienas ir turi mane, tai dabar isvis mirtina tyla is praeiciu. Na o siuo atveju, daug neatvirumo, vengimo... Siulau tau paprasyti jo graziai pasakyti kaip yra nes jis neturi teises valgyti tavo laiko, (cia tuo atveju jeigu jis nebenori buti kartu) as irgi vis itarinedavau savaji, bet niekada tam nebuvo pagrindo, bet va man rase i galvele ir tiek. O cia jau kaip ir akivaizdziau... na kaip ten bebutu jis privalo pasakyti tau visa tiesa ir tada galesi priimineti sprendimus. kuo didziausios sekmes ir stiprybes, svarbiausia galvok kad jis ne paskutinis vyras zemeje, sekmes sekmes sekmes