puikiai jus suprantu , nes mane kamuoja ta pati beda... vis lakstau pas maziuka tikrinu ar kvepuoja, bijau kad jei atpils nepaspringtu ir t.t manau tuoj ta baime i paranoja isivystis
Sveikos =] as irgi jungiuos prie jusu, o galvojau as viena tokia, mums jau 6 menesiukai =] o as nuo pat gimimo, nakti keliuos paziuret ar kvepuoja, ar viskas gerai 
tokia sviesele specialia turiu 
kur baterijos dedasi, isijungiu, nemiegu tamsoje,kad matyciau mazyle =]
manau, kiekviena mama saugo, ir rupinas savo mazyliu
tokia sviesele specialia turiu kur baterijos dedasi, isijungiu, nemiegu tamsoje,kad matyciau mazyle =]manau, kiekviena mama saugo, ir rupinas savo mazyliu
Ir as tokia pati... Paranojiskai bijau del savo maziuko. Nepalieku jo vienam kambary ilgiau nei minutej. Jei palieku ir bunu kitam kambary- tai lakstau kas minutre ziuret ar jam viskas gerai, ar kvepuoja, ar nepaspringo. Kai miega labai ramiai, tyliai alsuoja, visada idemiai ziuriu ar kilnojasi krutinele 
Paranojiskai bijau SKMS
Zinau, kad negalima bijoti, kad reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai, bet kaip??? As ji taip myliu, kad neisivaizduoju gyvenimo be jo.
Viskas bus gerai... viskas bus gerai....
Paranojiskai bijau SKMS Zinau, kad negalima bijoti, kad reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai, bet kaip??? As ji taip myliu, kad neisivaizduoju gyvenimo be jo.
Viskas bus gerai... viskas bus gerai....
Tokia pati ir aš 
..Pagimdžiau naktį, paguldė ją prie manęs, užklojo kaldra ir dar palinkėjo labos nakties. Kokios dar labos - įspūdžių vien nuo gimdymo per akis, o dar šalia mažulytė guli. O ji taip ramiai ir tyliai miegojo, kad aš visą naktį kilnojau tą kaldrą ir tikrinau, ar dar kvėpuoja, plius vis gryno oro įleisdavau . Tą baimė išliko iki šių dienų - vis tikrinu, ar kvėpuoja, ir baisiausia, kai kaldrytę užsitraukia ant veiduko.
Beje, kas liečia vyrus. Na bent jau mano tai tūkstantį kartų ramiau reaguoja, kai užmigdom, pažiūrėti kaip ji, eina tik manęs paprašytas. o kiek buvo variantų, kai aš pareinu šunį išvedusi, ar iš dušo šlapiai išbėgt reikia, nes mažytė verkti pradėjusi, o jis sau ramiausiai balkone rūko . Oi kaip gauna tada velnių, bet ...kitą kartą vėl tas pats - na sako, aš juk greitai.
..Pagimdžiau naktį, paguldė ją prie manęs, užklojo kaldra ir dar palinkėjo labos nakties. Kokios dar labos - įspūdžių vien nuo gimdymo per akis, o dar šalia mažulytė guli. O ji taip ramiai ir tyliai miegojo, kad aš visą naktį kilnojau tą kaldrą ir tikrinau, ar dar kvėpuoja, plius vis gryno oro įleisdavau . Tą baimė išliko iki šių dienų - vis tikrinu, ar kvėpuoja, ir baisiausia, kai kaldrytę užsitraukia ant veiduko.Beje, kas liečia vyrus. Na bent jau mano tai tūkstantį kartų ramiau reaguoja, kai užmigdom, pažiūrėti kaip ji, eina tik manęs paprašytas. o kiek buvo variantų, kai aš pareinu šunį išvedusi, ar iš dušo šlapiai išbėgt reikia, nes mažytė verkti pradėjusi, o jis sau ramiausiai balkone rūko
. Oi kaip gauna tada velnių, bet ...kitą kartą vėl tas pats - na sako, aš juk greitai.
as tai kai pagalvoju kad mano maziulei kas nutiktu ziauru puolu verkti.kai tik jai kas negerai man asaros kad jai blogai.atsimenu buvo 3 menesiu pakilo temperatura 37 isveziau i ligonine nes man baisu as pergivenu labai.man gaila tju mamyciu kurios netenka savo stebukliuku...isprotetau turbut be savo pupuliuko
oj oj, manau cia visoms tas pats, nes ir as naktim prabundu paklausyt ar mazylis kvepuoja, kad ir diena kai uzmiega prieinu arciau jei nematau, kad krutine kilnojas nakti tai labai bijau, kad uzsimetes kaldra neuzdustu 
nakti tai labai bijau, kad uzsimetes kaldra neuzdustu
QUOTE(Juditab @ 2010 01 31, 22:46)
oj oj, manau cia visoms tas pats, nes ir as naktim prabundu paklausyt ar mazylis kvepuoja, kad ir diena kai uzmiega prieinu arciau jei nematau, kad krutine kilnojas nakti tai labai bijau, kad uzsimetes kaldra neuzdustu
nakti tai labai bijau, kad uzsimetes kaldra neuzdustu o ko jau cia taip su tokiu"pasikelimu"oj oj .visos mes mamos pergyvenam viena maziau kita daugiau visos mylim savo stebuklelius labiausiai ir visom patys jie graziausi ir visokiausi
ar ne taip? 
QUOTE(ksiusinka @ 2010 01 31, 23:59)
o ko jau cia taip su tokiu"pasikelimu"oj oj
cia oj oj turbut ne su pasikelimu, o su pritarimu ir nerimu
Papildyta:
... Pasiskaicius visu mamyciu nerimu vel eilini karta nubegau paziuret ar maziukui viskas gerai ...
Čia labai panaši baimė į tą, kurią jauti dar nešiodama leliuką pilvely, kad tik nenustotų kvėpuoti, kad tik deguonies nepritrūktų, kad tik kokia virkštelė neapsivytų kakliuko... Žodžiu, mamos visada pergyveno ir pergyvens dėl tokių dalykų, nieko čia nepakeisi...
kaip gerai,kad uztikau sita temele.as maniau,kad man visai su galva negerai.blogos mintys tik ir lenda,visaip stengiuos jas nuvyti...bet pasirodo cia daugumai mamyciu taip.viskas turi buti gerai,visu musu leliukam 
mano merginai jau beveik metukai, bet vistiek tos baimės nepalieka tik ilgiau miega irgi bėgu tikrint ar kvėpuoja, o kai nugriūna, užsigauna, tai man plaukai piestu stojasi 
tik ilgiau miega irgi bėgu tikrint ar kvėpuoja, o kai nugriūna, užsigauna, tai man plaukai piestu stojasi
aš ir tapau jautri šiuo klausimu. Tokia praradimo baimė... baimė prarasti mažąją arba atvirkščiai, kad ji praras mane.
Ir dar labai jautriai pradėjau reaguoti į temas apie paliktus kūdikius ir panašius dalykus.
Ir dar labai jautriai pradėjau reaguoti į temas apie paliktus kūdikius ir panašius dalykus.
