QUOTE(Gėlyte @ 2007 02 26, 17:34)
Mano situacija kažkiek panaši su Barškuolės...
Irgi - teoriškai paleista, o praktiškai tai labai prisirišus jaučiuosi. Kažkokia nesveika jau situacija - jis paskmabina, kai pasiilgsta bendravimo su manim, aš nelendu, nes skauda, nes jis mane paliko, nes kaip ir stengiuosi pamiršti, bet susitikti neatsisakau. Tik bendrauti jau įpratau kitaip - nebeverkšlenu, neanalizuoju. Iš šono, įtariu, žiauriai atrodo, bet jei kas į mano kailį įlįstų, kažin, kaip elgtųsi. Turbūt tokioj situacijoj yra tik vienas patarimas - paleisk ir kuo greičiau, tik tai patyrusios pasakys, kaip tai sunku.
Jaučiu, kad prarasti jau nebėra ko, tai gyvenu savo istoriją kaip kokį filmą bežiūrėdama, labai įdomu, tik gaila, už bilietą labai jau didelę kainą sumokėjau...

Irgi - teoriškai paleista, o praktiškai tai labai prisirišus jaučiuosi. Kažkokia nesveika jau situacija - jis paskmabina, kai pasiilgsta bendravimo su manim, aš nelendu, nes skauda, nes jis mane paliko, nes kaip ir stengiuosi pamiršti, bet susitikti neatsisakau. Tik bendrauti jau įpratau kitaip - nebeverkšlenu, neanalizuoju. Iš šono, įtariu, žiauriai atrodo, bet jei kas į mano kailį įlįstų, kažin, kaip elgtųsi. Turbūt tokioj situacijoj yra tik vienas patarimas - paleisk ir kuo greičiau, tik tai patyrusios pasakys, kaip tai sunku.
Jaučiu, kad prarasti jau nebėra ko, tai gyvenu savo istoriją kaip kokį filmą bežiūrėdama, labai įdomu, tik gaila, už bilietą labai jau didelę kainą sumokėjau...

Na tu cia save tikrai ziauriai ironizavai

Zinau, kad paleisti sunkuir, kol nesi tam zingsniui pasiruosus, apgaudinesi save. Skaudes ilgai...