QUOTE(vaiciuke @ 2007 02 27, 10:10)
Ale kokia protinga pasijutau
Tik žinau vienintelį dalyką, kad nesusitariusios pačios su savim, jūs nieko nepsieksit. Atsimenat aš jums vis kartojau, kad noriu jį paleisti, bet negaliu, kad liūdna, kad skauda
Ir tada jūs man sakėt, kad aš tiesiog nenoriu. Dabar žinau, kad būtent taip ir buvo. Aš nenorėjau. O kai panorau, viskas nušvito kitomis spalvomis. Aš jį paleidau ir tikrai nebeturiu laiko kankintis dėl jo. Tegul gyvena. Žinot, palyginimas labai netikęs bus, bet vis dėlto...Mirus žmogui yra sakoma, kad negalima ilgai dėl jo liūdėti, raudoti ir kentėti, nes taip trukdome mirusiajam išeiti. Jei perfrazuojant, gal mes raudodamos dėl tų žmonių laikom juos pririšusios ir neleidžiam būti laimingiems. Taigi paleiskim, padėkokim už pačias gražiausias akimirkas, praleistas su jais, ir leiskim būti laimingiems kad ir be mūsų 

Tik žinau vienintelį dalyką, kad nesusitariusios pačios su savim, jūs nieko nepsieksit. Atsimenat aš jums vis kartojau, kad noriu jį paleisti, bet negaliu, kad liūdna, kad skauda


Labai graziai pasakei, noriu ir as taip elgtis ir tikiu, kad greitai ateis ramybe ir i kitu mergaiciu namus
