QUOTE(Mantuska @ 2007 03 05, 14:19)
Cia tavo pirmoji meile?
oho!! tai tau ypac daug jegu reikejo.. ir kaip matau vis dar reikia..
Nezinau kaip kitoms, bet man kiekvienas issiskyrimas ar nusivylimas budavo vis maziau skaudus. Lengviau suvokt, kad ta nemaloni busena praeis. Ir kad vel sutiksi idomu zmogu. Gera zmogu. Ir dabar tikiu, kad sutiksiu..
Tik kodel su mokslus metei? ir kuo dabar uzsiimi? ir kokiam miestuke? o Vilniaus nebijok
as pati dar tik nepilnus metus Vilniuj. Labai norejau cia, zinojau, kad kazkada atvaziuosiu, ir atvaziavau.. nors cia irgi sunku, kova uz buvi visur stipri. Bet tikrai nebijok. Jei reikes, padesiu kiek galesiu
Taip, cia mano pirmoji meile buvo
Na ir yra vis dar, turbut jau isliks ilgam tiek sirdy, tiek atminty
O nusivylimas tai tikrai ne pirmas, bet pats skaudziausias sakyciau.. Ir labai pavargau nuo to
Mokslus meciau todel, kad jis yra sportininkas.. Treniruotes, varzybos, kituose miestuose, salyse-labai mazai laisvo laiko.. O kadangi as ir dirbau, ir mokinausi buvo labai sunku mums matytis, be to dar ir apsirgus gerokai buvau, tai taip ir isejo su tais mokslais, ko as labai gailiuosi dabar, nes nebuvo verta ju mest..
O dabar as dirbu ir gyvenu Kaune, bet visos mintys, viltys, svajones kazkodel su Vilniumi susije.. Zinau, kad bus sunku, kad reikes kovot uz save, bet esu tam pasiryzus.. Tiesiog toks etapas gyvenimo, kai jauti, kad toliau taip nebegali gyventi ir turi kazka keist
O kad sutiksiu sava zmogu..Nezinau, as jau apie tai nebesvajoju, isvis stengiuos kuo maziau galvot apie asmeniny gyvenima, ir nemanau is tikro, kad vyras salia ar meile butent lemia laime.. Pradejau galvot turbut pirma karta gyvenime apie tai, ko noriu as pati
Papildyta:
QUOTE(Gėlyte @ 2007 03 05, 16:42)
Sveikos,
Praeita savaitė man emociškai labai sunki buvo, pirmadienį kalbėjomės, po to likau kaip maišu trenkta, dar kartą viskas apsivertė aukštyn kojom. Po truputi pradėjau mintis dėliotis tvarkingai tarsi į stalčiukus ir tartis su savimi, kad jei stalčiukas uždarytas, tai ir galvoti apie tai negalima
Vidury savaitės prisipirkau gražių dalykų sau (gražių apatinių drabužėlių, kvepalus) ir nuotaika truputi pakilo, savaitgalį praleidau labai uriningai ir jaučiu, kad gal po turputi išsikapstysiu. Svarbiausia - mintis dėlioju taip, kad viskas, kas buvo, tikrai nebuvo geriausia, kas man galėjo atsitikti, visa laimė dar priešaky, didžioji Meilė dar bus, o vat jam aš buvau tikrai geriausia, kas galėjo nutikti, ir jis pats kaltas, kad to nesuprato ir mane paleido
taip, taip mąstyti egoistiška, bet dabar, kai dar neturiu su kuo dalintis meile, save turiu mylėti dar labiau
Oi, mergaitės, sunku klipti iš duobės, jau net buvau pripratus ten tūnoti, bet iš tos kančios jau pasiėmiau viską, ką galėjau. Be praradimo nebūtų atradimo, ir jei tai nebuvo Meilė, man nėra ko pergyventi, nes reiškia ji dar bus ir bus tikrai nepaprasta, nes aš dar labiau jei pribrendusi, žinau, ką reiškia prarasti, ją atradusi, žinosiu, ir ką reiškia atrasti iš naujo. O jis tegul būna sau, atrasiu jam pačią atokiausią kertelę širdy (ką jau padarysi, neužmirši juk tų, kurie paliko pėdsaką tavo gyvenime), o sielą ruošiu naujiems jausmams.
Geros dienos visoms
Saunuole
O save turi myleti labiausiai, aisku ribos irgi turi buti
Nes nieks tavim nepasirupins, nepades, jei nepadarysi to pati
As ir stengiuos pradeti mylet save, nes visa laika is dalies saves nekenciu.. Kiekviena nesekme priimu uz gryna piniga, stengiuos is jos pasiimti kuo daugiau sau naudos, kankinuos, ka padariau ne taip, kad to nusipelniau ir panasiai.. Bet dabar suprantu, kad ir kokia gera bebutum zmogui, tai dar ne garantas, kad jis ta yvertins.. O jei negali yvertinti, tai ar mes nesam vertos daugiau, m?
aistra - futbolui ?.. 
čia aš apie gerbėjo draugą.
