Na jau dieneles tiksi ir mamytei ne uz kalnu ir didzioji diena, kaip as dziaugiuosi, kad jus esate, ji turi ir su kuo pasitarti ir pabendrauti.
Tik manau, kad mamytei geriau butu paciai gyventi atskirai nuo savo mamos, maziau itampos ir streso.
Jos mama nera zveris, moteris serganti depresija (kas turi tarp tokius ligonius tarp seimos nariu manau supranta, kokios ju buna nuotaikos ir poziuris i gyvenima, pas mane yra tokis brolis, nors zmogus 30ties, bet tikrai nelinkeciau, kad kas is jusu artimuju taip sirgtu

), snekejau su ja, ji sake pavargusi nuo gyvenimo ir tenori ramybes, sake nepajegsianti isauginti kudikio, nori nors senatve praleisti viena nesirupindama kitais, juolab, kad daug metu rupinosi serganciu vyru, pavargo moteris. Jus aisku galite mane akmenimis uzmetyti, kad teisinu ja, bet niekada negalima ziureti is vieno tasko i problema.
Tikrai busimai mamytei paciai butu daug geriau atskirai nuo jos ir savarankiskai augintis savo mazyli.