QUOTE(kaminienė @ 2007 05 04, 16:35)
Mes kažkaip stebūklingai atpratom nuo pamperso. 1,6 mėn. pabandėm vieną dieną pagyventi su triusikėliais. Tai bėgo gal kas pusvalandį, namuose ant visų radiatorių buvo kelnių paradai... Truputį barėmės, aiškinomės, gėdinomės ir sekančią dieną ji man sako - sisiu mama... buvau apakus, galvojau pasigirdo, gal išdykauja, bet bėgom ir padarėm. Ir aš džiaugiausi, gyriau ir sesė, ir pati patenkinta baisiai buvo. Tai taip ir gyvenam dabar be pampo, tik nakčiai ir kai ilgesniam laikui kur išvažiuojam užsidedam. Dabar kita bėda... ji niekur kitur nedaro, tik į savo puodą... tai velkamės visuk puoduką. Ir į pampą nenori daryti... šaukia vidurį Akropolio sysiu, aš sakau daryk į pampą, o ji ne... sysiu.
Mums panašiai buvo. Atėjus šiltiems orams paleidau mergaičiuke po namus lakstut su nuogu užpakaliuku. Meginau prieš tai su triusikėliais, bet jai matyt atrodydavo, kad ten kaip į sauskelnes galima daryti. tai paleidau be nieko. Pora kartu pati atistojus žiūrėjo kaip ten sisiukas bega, po keleto tokių kartų išgirdau klyksmą. Pradžioj išsigandau, bet atbėgus supratau, kad mergaite čia tai isteriškai apsiždiaugė, kad padarė į puoduką, kadangi mokymo sumetimais jį laikėm kambary. Tada pasiūliau parodyti tėčiui, po to diedukams, kol tai tapo kasdienybe
