pas mano tevus (tikriausiai, pas daugeli taip is tarybiniu laiku, kai pinigus i rankas gaudavo) finansus tvarkydavo mama, tevas tik parnesdavo alga ir ja uzmirsdavo:)
Nemazai galvodavau ir nerimavau (kai dar net draugo neturejau), kaip su tom pinigu dalybom bus musu seimoj, bet naturaliai taip isejo, kad uz maista ir bet kokias kitas prekes moka tas, pas kuri kortelej daugiau pinigu, na, kad likutis pas abieju butu daugmaz panasus. Bet kadangi vyras apmoka paskola ir komunalinius, tai dazniausiai man lieka visa kita:) Buna, kad ir pas mane pritruksta, bet niekad nesivarzau vyro paprasyti, galbut todel, kad niekada jokiu pirkiniu vienas nuo kito neslepiame ir suprantame, kad nei vienas, nei kitas be reikalo neislaidaujame. Nu cia as biski save pagyriau, nes buna, kad nukrypstu nuo normos ir nusiperku nepigu daikciuka:) Bet tada as paklausiu vyro, ar jis nori zinoti, kiek jis kainavo:) dazniausiai sako "nea"