dar vienas pastebejimas. gulejom su leliuku ligonineje, savaitgali tetis isleido mane namo nusiprausti ir siaip grynu oru pakvepuoti. beto rubiuku svariu ir t.t. na griztu namo - o dieve geriau buciau ligoninej pasilikus nei toki kosmara pamacius.
kiek buvo namie uogieniu tiek atsuktu slovikeliu, ant visu stalu spinteliu po viena, lekstes visur kambary, kokakola pamperu maisas aplaistytas, ant stalo deme didziausia, virtuvej stikline purvina suduzus, stopke (kas be ko, juk zmona ligoninej, namie plotas), rubu pilna visur - svariu nesvariu jokio skirtumo, kojiniu pilnas vezimukas (aciu dievui svariu), vaiko lovytej ranksluostis, megztinis, vaiko naktine lempute ant zems, aisku suduzus ir t.t... na issigandau. kadangi laiko nebuvo tai lipau per virsu, susirinkau ka reikejo ir lekiau kuo toliau nuo tokio siukslyno
o vyras - tu tik netvarkyk, as sutvarkysiu grizes. na ir ka, siandien mus paleido is ligonines, tai grizau ne namo, o pas mama, nes taip ir nesugebejo sutvarkyti nieko brangiausias
nevaziuosiu su leliuku juk i toki siukslyna, paskui vel atgal i ligonine gautume vaziuoti kokia bacila pasigave..
dar graziausiai, i ligonine pasimt musu su visais darbiniais rubais ivirto, visas purvinas, na suprantu nebuvo laiko persirengti na bet bent jau striuke darbine butu nusivilkes..
nesistebiu kad palatos kaimynka klause ar mano vyras kiles is miesto ar kaimo
nu staciai muzikas
(bo mane tai labiausia pribloske postas apie statybose dirbanti ir po darbo nesiprausianti vyra 
