Kažkaip, kai buvau jaunesnė ir dar nepabandžiusi cheminio dažymo, labai bijojau, kad nudažius mano blakstienos nukris...

Mama ilgai įkalbinėjo, kol prisiverčiau nueiti... Tačiau tai netapo įpročiu - gal per didelė tinginė esu kiekvieną mėnesį eiti i saloną...

O šiaip nepasidažiusi atrodau kaip be akių ar geriausiu atveju užsimiegojusi. Ir sau pačiai, ir aplinkiniams be tušo atrodau labai neįprastai. O dar ir antakiai vos matomi... Žodžiu, nesu prieš cheminį dažymą ir artimiausiu metu vėl ketinu eiti tamsini veido bruožų