Galvociau, kad vaikas turi tureti savo varda.
Ir dar-net nezinau is kur cia as istraukiau, bet galvoju, jei trumpini zmogaus varda, tai trumpini jo ir gyvenima. Bet nepykstu ant tu zmoniu, kurie i mane kreipiasi trumpesniu vardu.O pati stengiuosi vardo trumpiniu nevartoti.
Mano vyro seimoje yra tradicija vadinti sunus tevo vardu, senelis, prosenelis, tevas visi vienodu vardu, savo sunu jis irgi pavadino savo vardu, o maniskiui varda sugalvojau as, gal ir skaudu kad ne mano vaikas yra tevo seimos tradiciju sekejas, bet as irgi esu tos nuomones, kad tevo vardo vaikui negalima duoti, kad taip uzkraunama tam tikra nasta, atsakomybe, nesutersti gimines vardo ir t.t. Mano sunus netiketai gavo mano tevo pusbrolio varda, cia taip iseina mano dedes, bet visiskai ne del dedes budo bruozu, o tiesiog man tas vardas patiko. Cia teisingai kazkas sake, kad jei galvosim, jog uzdedam kito likima ir panasiai, tai juk daug bedziu, nelameleiu turejo vardus, ir tais vardais vadinam savo vaikus, tai kaip tada...visi vardai kazkokie uzkeikti. Man atrodo, kad kiekvienas zmogus yra savo likimo kalvis, tiesiog vardas, saukinys, turi siek tiek atspindeti charakteri. Juk is kur kilo pavardes, ogi is pravardziu, kurios apibudindavo ta zmogu, taip ir vardas. Nesuderinamai atrodo, juodais lyg varno plaukais mergaite saukiama aukse...
Sveikos, as irgi manau, kad negerai duoti vaikui varda kieno nors garbei. Mano saulyte varda atsinese gimdama MEDA. Nors su vyru ilgai gal menesi laiko svarstem koki varda parinkti. Maniskis labai norejo, kad butu Kamile, bet man man labiau norejosi atsinesto vardo. Dabar visi vadina Meduliuku, tikras "skanumelis". Dabar ir vardo dieno ir gimimo diena sutampa sausio 15 d. Kaip manot ar gerai, kad vardadienis su gimtadieniu sutampa? 
man labai grazu kai gimtadienis sutampa su vardadieniu, tik kad vardas butu bent kiek zmoniskas, o tai kai paskaitau kalendorius , ojojoi...
Nezinau kiek yra teisybes tame,kad nieko gero kartu vardai nezada.Tai isgirdusi is karto pritaikiau zinomus faktus:Mano prosenelis Jonas mire kai mano seneliui Jonukui buvo 7,(jis zuvo miske Jonuko akyse,jam uzkrito medis,kuriuos ta diena pjove)Mano teciui buvo 11 kai mire jau uzauges senelis Jonukas,nebezinau kas nutiko.Mano teciui Jonui sustojo sirdis per Jonines!, kai man buvo 16...
As papasakosiu panasia istorija neminedama vardo. sakykim, Benas. Taigi mano vyras yra penktas Benas gimineje: mano vyras,jo tevas, senelis, prosenelis, proprosenelis. Kai laukiausi pirmojo, tai vyro seima galvojo tik apie berniuka ir mano pilvo gyventoja anyta vadino Benuku. Mane tai siaubingai siutino, supratau, kad jei deciau kita varda kiltu didziulis nepasitenkinimas. Gime mergaite. Problema atkrito (nors as buvau pasiruosusi nesutikti is principo, mano vaikas, koki noriu varda toki duodu).
Pries pusantru metu staiga mire vyro tevas 55m, tai buvo didziulis smugis visiems. per metines vyro mamai praneseme, kad laukiames antrojo. Vyro mama sako, tipo, gali noret ko nori, pamatysi, bus berniukas. Aisku, ji tik apie Beno varda ir tegalvoja, nes juk, savaime suprantama, senelio garbei.
O cia netiketai mano vyras, gana racionalus, labai gerbiantis savo tevo atminima ir mylintis mama, pasake, kad jis bijo deti vel tapati varda, nes ir jo tevas, ir senelis ir prosenelis mire gana jauni. Apie proproseneli niekas nepamena. tik zino kad tas prosenelis nukabino prosenele labai jauna, 16 m. ir ta su juo pabego, nes tevai neleido teketi. Tai mano vyras pastebejo, kad visi vyrai nesioje ta varda ir pavarde mire anksti, o moterys gyveno labai ilgai.
Sako, gal proproseneles tevai prakeike, ta proproseneli, o tas prakeikimas eina is kartos i karta su tuo vardu. Kol buvo gyvas tevas jis visai norejo to vardo tasos, tipo, dinastija. o dabar suabejojo. Juokingiausia, kad anyta kai mire ju suo, naujam suniui seno suns vardo nedave, tipo negerai.
Nezine kaip yra is tikruju, bet as bijau eksperimentuot, o be to gali but, kad gims mergyte. Greit suzinosim
Pries pusantru metu staiga mire vyro tevas 55m, tai buvo didziulis smugis visiems. per metines vyro mamai praneseme, kad laukiames antrojo. Vyro mama sako, tipo, gali noret ko nori, pamatysi, bus berniukas. Aisku, ji tik apie Beno varda ir tegalvoja, nes juk, savaime suprantama, senelio garbei.
O cia netiketai mano vyras, gana racionalus, labai gerbiantis savo tevo atminima ir mylintis mama, pasake, kad jis bijo deti vel tapati varda, nes ir jo tevas, ir senelis ir prosenelis mire gana jauni. Apie proproseneli niekas nepamena. tik zino kad tas prosenelis nukabino prosenele labai jauna, 16 m. ir ta su juo pabego, nes tevai neleido teketi. Tai mano vyras pastebejo, kad visi vyrai nesioje ta varda ir pavarde mire anksti, o moterys gyveno labai ilgai.
Sako, gal proproseneles tevai prakeike, ta proproseneli, o tas prakeikimas eina is kartos i karta su tuo vardu. Kol buvo gyvas tevas jis visai norejo to vardo tasos, tipo, dinastija. o dabar suabejojo. Juokingiausia, kad anyta kai mire ju suo, naujam suniui seno suns vardo nedave, tipo negerai.
Nezine kaip yra is tikruju, bet as bijau eksperimentuot, o be to gali but, kad gims mergyte. Greit suzinosim
As daviau varda kuris pirmas man sove i galva 
ir aisku patikko 
ir aisku patikko
| QUOTE |
| (Noa @ 2004 07 10, 09:50) QUOTE (Žmogė @ 2004 07 10, 10:36) Be to, sako, genijai ir beprociai ant ribos, o jei tavo vaikas neserga beprotyste? Tada spyga gaunasi Gyvens sau kaip koks Darius... |
Nea, tada pasmerkti genialumui!
Mano sūnaus vardas yra toks pats, kaip mano dėdės, mano vyro krikšto ir vyro tėvo krikšto. Žodžiu, gavosi, kad vardas kartojasi tiek mano, tiek vyro giminėj.
Bet taip jau išėjo, kad mes rinkom vardą pagal tai, kad būtų mums gražus, nedažnas, trumpas, derėtų prie pavardės. Ir vienintelis vardas, kuris labai patiko ir man, ir vyrui, buvo šitas. Kurį laiką abejojom dėl vardo, kuris kartojasi giminėje. Bet kadangi dėl kitų vardų variantų nesutarėm, tai tik šis ir liko. O be to, pagalvojom, kad tokį vardą duodam ne dėl artimų žmonių, kad ir kaip juos mylim, bet dėl to, kad būtent šitas vardas yra tinkamas mūsų vaikui. Tik dabar visi vis klausinėja, ar dėl to pavadinom, kad vyro ir jo tėčio toks krikšto vardas, o mes vis aiškinam, kad tiesiog šitas vardas mums buvo pats gražiausias
Bet taip jau išėjo, kad mes rinkom vardą pagal tai, kad būtų mums gražus, nedažnas, trumpas, derėtų prie pavardės. Ir vienintelis vardas, kuris labai patiko ir man, ir vyrui, buvo šitas. Kurį laiką abejojom dėl vardo, kuris kartojasi giminėje. Bet kadangi dėl kitų vardų variantų nesutarėm, tai tik šis ir liko. O be to, pagalvojom, kad tokį vardą duodam ne dėl artimų žmonių, kad ir kaip juos mylim, bet dėl to, kad būtent šitas vardas yra tinkamas mūsų vaikui. Tik dabar visi vis klausinėja, ar dėl to pavadinom, kad vyro ir jo tėčio toks krikšto vardas, o mes vis aiškinam, kad tiesiog šitas vardas mums buvo pats gražiausias
Arūnas-Arnas viskas labai paprasta ir nieks nesikartoja 
