As absoliuciai viska darau paskutine minute
uchhh kaip negaliu sito pakest. Butent,kiekviena karta sau kartoju, kad kita karta taip nebedarysiu, taciau tas kitas kartas vel toks pat
Ruostis egzaminams pradedu sesijos metu
Na man pasitaiko, kad nemėgiamus darbus atidėlioju, bet niekada paskutinei akimirkai. Pradedu ruoštis tada, kai dar tikrai laiko užteks. Aplamai geriau pasidarau, ką turiu padaryti, ir ramiai sau pramogauju
O jei tenka dirbti su žmonėmis, kurie viską daro paskutinę akimirką, tai sakyčiau, kad man tai varo stresą. Savo jau būni senai pasidaręs, tas kitas žmogus net nepradėjęs ir iš bendro darbo gaunasi šnipštų šnipštas. Užtat nei moksluose nei darbuose nemėgstu grupinių darbų. Na nebent viskas komandoje tikrai gerai sustyguota, bet taip laaabai retai būna.
QUOTE(vanilla_ice @ 2005 01 11, 18:00)
As absoliuciai viska darau paskutine minute
uchhh kaip negaliu sito pakest. Butent,kiekviena karta sau kartoju, kad kita karta taip nebedarysiu, taciau tas kitas kartas vel toks pat
Ruostis egzaminams pradedu sesijos metu 
o as ka bedaryciau, kaip beplanuociau visada iseina, kad viskas padaroma tik paskutine minute
anksčiau irgi turėjau šitą bėdą - egzaminui pasiruošiu per paskutinę naktį
špargalkes susikarpau jau sėdėdama auditorijoj
bet dabar
pradėjau planuot savo laiką ir viskas gaunasi šimtu procentu kokybiškiau
ir kodėl anksčiau to nedariau
va ir dabar ruošiu pranešimą, kurį pristatyt reikės tik antradienį
Aš tai tik nemalonius dalykus atidėlioju iki paskutinės minutės
. Na pokalbius nemalonius, santykių aiškinimąsi. O kad tik neiti plauti indų
(tiesiog siaubingai nekenčiu), galiu ir kokį debilišką filmą susigalvoti pasižiūrėti iki kokių 2 nakties
. O dovanas (pvz. kalėdines), galiu pradėti kaupti jau nuo vasaros
. Ir saiko tam nejaučiu svarbiausia
. Va vyro gimtadienis tik spalį, o aš jau sukiojuosi apie nužiūrėtą dovaną. Va tik sukaupsiu šiek tiek ir.....
daug ka as kalbu, kad viska pasidarysiu is anksto, kad paskui nereiktu begt liezuvi iskisus, ale 90% gaunas kitaip
nors buna ir isimciu, gaila labai retai
nors buna ir isimciu, gaila labai retai
Manau, cia daug kam taip:) Ir nieko blogo paskutine minute viska daryti, jei tai sugebi. Kartais siaip darbus pasidarau ir anksciau, bet del sesijos, tai tikrai iki paskutines minutes
Man irgi kazkaip nesigauna kitaip, tik viskas paskutine minute
Vis pritruksta tos vienos dienos iki kazkokio nustatyto termino. Bet gal taip ir geriau, juk kai prisiruosi ka daryti - iskart viska padarai
as irgi visus darbus darau likus 2 sav.esijos, vis neprisiruosi ir kai dirbi truksta laiko, teko ir egzams ruostis per sesija, tad ne jus vienos tokios esate
QUOTE(vaidile @ 2005 04 11, 22:22)
as irgi visus darbus darau likus 2 sav.esijos, vis neprisiruosi ir kai dirbi truksta laiko, teko ir egzams ruostis per sesija, tad ne jus vienos tokios esate 
Aha, gal ir ne vienos, taciau tai ne visada paguodzia, ypac kai reikia tiek atlikti daug, o teturi kelias dienas
Prisikirciau save prie tu,kurie darbus daznai atideda paskutinei minutei. Nors taip buna ne visada, taciau pasitaiko (ir daznokai). Taip budavo kol studijavau, nebent koks darbelis labai jau artimas dusiai, tai tada is kart padarydavau, ir grupiokam gelbedavau.
Ot su egzaminais liudniau... Visada paskutinemis dienomis susiimdavau, nors save itikinedavau, kad kita kart taip nedarysiu, bet vel viskas pasikartodavo
)
Darbe viskas vel panasiai....
Kas tai, valios trukumas ar gyvenimo budas???
Ot su egzaminais liudniau... Visada paskutinemis dienomis susiimdavau, nors save itikinedavau, kad kita kart taip nedarysiu, bet vel viskas pasikartodavo
Darbe viskas vel panasiai....
Kas tai, valios trukumas ar gyvenimo budas???
















