Neužvedinėsiu naujos temos, nes manoji kažkiek panaši į šią - susijusi su vaikų pažeminimu mokykloje. Skirtumas tik tas, kad mano sūnus ne auka, o skriaudikas.
Neseniai sulaukiau sūnaus auklėtojos skambučio. Gerai, kad jo tuo metu nebuvo namie, nes iš įsiučio ko gero būčiau priklijavus jį prie sienos.
Reikalas tas, kad penktadienį mano sūnus grįžo iš mokyklos su mėlyne akyje. Kai paklausiau, iš kur jis ją gavo, jis paaiškino, kad kažkoks vyresnis mokinys praeidamas jį užkliudė pečiu, o vėliau atsisukęs dar trinktelėjo. Melas. Ką tik paaiškėjo, kad jis į akį gavo nuo savo klasės draugo, kuris trinktelėjo gindamasis.
mano sūnus su dar keliais savo klasės "ereliais" sugalvojo "pramogą". Išsirinko auką ir jį ilgą laiką terorizavo psichologiškai ir fiziškai: stumdė, mušė ir viską fiksavo fotografuojančiu mobiliuoju telefonu. Visi "ereliai" yra labai padorių šeimų vaikai ir esu įsitikinus, kad sparnelius jiems tėveliai kažkokiais būdais pakarpys.
Pakarpyčiau ir aš. Tik nebeturiu idėjų. Sūnus visisškai pasileido nuo grandinės. Visai neseniai už kitus nusižengimus paskyriau jam namų areštą. Piktybiškai jo nesilaiko, daro ką nori, eina kur nori. Pokalbiai yra išklausomi su paslėpta ironija, tipo, bambėk, motin, bambėk, o aš ir toliau darysiu ką noriu. Mokytis nesimoko visiškai. Kai liepiu ruošt pamokas, piktybiškai jų neruošia. Neruošia ir viskas. Gali kalbėti ramiai, gali rėkti, gali su diržu per sėdynę vožtelėti. Nulis emocijų. Uždraudžiau sėdėti prie kompo, tai jis iš savo draugelių "fotografų" už sumodeliuotos situacijos įgyvendinimą (tipo, už pasirinktos aukos sumušimą) gauna "premiją" - kažkiek laiko kompiuterinėj.
Nors vilku stauk - nebežinau, ko imtis. Diedas sako, kad turėčiau diržiuku kaip reikiant paauklėt. Bet jei tuo diržiuku nemojavau iki šiol, tai ir nebepadės. O ir apskritai esu prieš tokio pobūdžio bausmes. Vaikui tik 12 metų, o aš jau jo nebesuvaldau.
O kaip tavo sūnus elgėsi anksčiau? Gal pasikeitė kas nors namuose, jei jis auga be tėvo, tai gal jūs susiradote draugą? Gal jam nepatinka, kad šalia nėra tėvo?Tokiame amžiuje jis gali savo neigiamas emocijas dėl šeimyninių problemų išreikšti neklausydamas suaugusiųjų. Gal jam mažai dėmesio, meilės. Žinoma sunku nepykti ant jo po šitokių eibių, bet tikrai nepatarčiau pradėti vaidinti jog vaiką norite iš namų išvaryt (kaip rašo kiti). Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai prie gero nepriveda ir net dar labiau pablogina santykius su tėvais.