Smurtas, pasityčiojimai iš vaikų

O kaip elgesys po to? Ar bent kuriam laikui pasikeitė? Jei taip, tai siųsk ir vėl - po truputį, po truputį, gal reikalai ims taisytis?
O per mokslo metus, kažin, kokie būreliai, kur reikia drausmės - kovos menai, sportas ar pan., jo nesudomintų? Gal koks karatė ar pan, jį perauklėtų, ką?

Salsa, aš vasarą su juo neturiu jokių problemų. Be to, jis nemažą laiko dalį praleidžia kaime ar stovyklose, grįžta su tam tikrais įspūdžiais. Žmogus ilsisi, mokytis nereikia, niekas jo nespaudžia, emocijos puikios

Kaip suprantu, Smurka, tavo vaikas veikia ne vienas, tai yra skriaudikų chebra ir , beje, kaip tu rašei jie iš neblogų šeimų. Mano pasiūlymas būtų, bandyti tau pačiai "pajudinti' visus kitus skriaudikų tėvus, kitaip tariant visiems tėvams susivienyti.Jeigu vaikai yra iš neblogų šeimų, tai jų tėvai neturėtų likti abejingi tokiems dalykams, kad pvz. jų vaikai pinigus išleidžia mokėdami už smurto nuotraukas.Galbūt susiskambinti ir suorganizuoti bendrą tėvų, vaikų skriaudikų ir skriaudžiamojo susirinkimą.O gal užtektų tik paprasto telefoninio pokalbio. Vaikai turi pajusti, kad suaugusieji susivienijo, visi tėvai jų nepalaiko.Dabar gi gali būti, kad kitų tėvai nežino ką išdarinėja vaikai, o jų vaikai ramiai tavo sūnų nuteikia, tipo, "nebijok, nieko nepadarys".Manau, tavo situacijoje nepadės nei auklėtoja, nei psichologė. Čia jūs "chebros" tėvai turėtumėte veikti kartu ir jeigu tik kas nors nutiko, iš karto vieni kitus informuoti ir imtis priemonių kartu.Tokiu atveju, tavo vaiko elgesį ne tik tu drausmintum, bet ir kiti tėvai.

Smurka, ir as taip pat manau, kad reiketu kazkaip su kitu vaiku tevais bendradarbiauti. Arba tiesiog bandyti kazkaip apsaugoti savo vaika, galbut jam kazkas daro bloga itaka, Kazkuri minejo, kad susitarti jei neklystu su Andra ir uzdaryti parai, tai manau pati blogiausia mintis, nes vaikui tai gali but savotiska atrakcija ir jis gali suprasti kad nera nieko blogo para praleist arestineje, o po to netgi gali tuo didziuotis pries savo bendraamzius, kad jis ten pabuvojo ir dar jaustis didesniu lyderiu. Mano teta turejo panasia situacija su savo 13-eciu sunumi. Jos sunus sumuse vaika ir to pasekme luzo berniukui (sumustam)ranka, tada isikiso vaiku teisiu tarnyba, policija ir mama jam pasake, kad jei nori gyvenimo kalejime prasau elgtis ir toliau taip, ji kalbejo labai ramiai. Siai dienai vaikas tiesiog auksinis nesivelia i jokias situacijas, vengia neaiskiu kompaniju, pats pasisiule mamai padet dirbt. Ir vasara dirb kartu su mama aisku kaip pagalbininkas

Smurka,o tu negali pati jo pasisimti is mokyklos po pamoku?Ar jis lanko pamokas?Mano panele taip pat bande negrizti laiku namo,ir dar visaip issisukineti,pati susiradau,ir visa tiesa issiaiskinau.Mano nuosprendis buvo toks-negris nors karta laiku namo ,ir neispes apie uztrukima,sekancia diena as ateisiu parsivesti ja is mokyklos iskart po pamoku pati ar tetis, ir dar paaiskinsiu draugams ir mokytojams,kodel taip darau(geda pries draugus).Reikalauju,kad pranestu,jei ir nori pasivaikscioti su draugais,bet grizti turi sutartu laiku,jei ne,tai daug ivairiu tabu.Kol kas lyg viskas neblogai.
O uzpakali ir neseniai iskarsiau uz sunyste brolio atzvilgiu-sakiau ,kad zinotum,kaip kitam sirdi del tavo poelgio gali skaudeti.Efektas buvo.
O is vienos vyresnes moteriskes esu girdejusi"Zinai,vaikai yra nevienodi,tad ir aukleti reikia nevienodai-viena gali saldainiuku,o kitam ir dirziuko reiks."

Joooooo Smurka, situacija cia ne is lengvuju.Slidus reikalas ir patart ne kazin ka gali.Vistik as manyciau pirmiausia pasikalbetum su psichologu, kaip ne kaip jie visokio "gero" yra mate.Bet aisku reikia pasiieskoti gero specialisto.O paskui matysi. Nes DARYT KAZKA JAU BUTINAI REIKIA.
O del tu mushimu, draudimu ,pasiemimu ir t.t. tai itariu tushcias reikalas.Gal bandyt kiekviena diena kalbetis kalbetis, grziuoju ir tik.Nu ne medinis gi jis pas tave.Na manau vienintelis kelias grazumu.
Nors jei atvirai, tai saviski as pirmiausia"nudeciau", nu taip atkalciau, kad sveikos vietos neliktu, bet as tai zinau, kad suveiktu.O siaip as su saviskiu daug kalbuosi, aisku daug praleistu momentu yra, bet dabar stengiuosi viska zinoti,girdeti, matyti.
Cia galima rasyt ir rasyt, man taip anai kitaip, bet tu geriau is tiesu tarkis su zmogum, kuris zino paaugliu psichologija.
Sekmes Smurka, ir rasyk kaip ten jums toliau seksis.

Joooooo. Oi Smurka kaip nelengva bus dabar Mano tėvai su manim vargo nuo 12 iki kokių 17 metų. Na mokiausi aš neblogai, tačiau ragai pradėjo dygt tai ohoho Va skaitau ir bandau prisiminti kokiais būdais tėvai mane auklėjo - juk vis dėlto geras vaikas išaugau Ir mušė mane tiek daug, kad negaliu net prisiminti konkrečiai už ką - vien jau todėl šis būdas man būtų nepriimtinas. Kiek prisimenu į eilinę savo užpakalio "pagražinimo" procedūrą eidavau dantis sukandus ir mintyse keikdama tėvą už smurtą, o mama už bendradarbiavimą, o apie savo kaltę tikrai negalvodavau. Pasiutęs vaikas buvau ir labai jaunoj vaikystėj - dar kažkiek baugindavo tėvo grasinimas išsiųsti į internatą (kažkaip tikėjau). O pinigų ribojimas nežinau kiek įtakos duoda - man pvz. jų per daug ir nereikėjo, tiesa pasakius ir nelabai duodavo Telefonų nebuvo, o nuo vėlyvų pasivaikščiojimų negalėjo manęs sulaikti - reikėdavo šunį išvesti, o tas pasivaikščiojimas užtrukdavo iki keletos valandų Vieną kartą tėvas už ausies mane namo parvilko (tuo pelnydamas pamišusio vardą), kitą kartą pažadėjo mano "meilą" nušauti, jei jis kiš nagus prie manęs. Ką galiu pasakyti? Visko buvo - ir porno kasečių žiūrėjimų ir pasiaiškinimų iš kur jas gavau, ir slampinėjimo bile kur, bet kažkokiu stebuklingu būdu buvo įkalta į makaulę, kad rūkymas - BLOGIS (gal mane jau buvo užknisęs tėvo rūkymas tūlike ), o jei pareisiu su pilvu - tai čiau bambino... Nemanau, kad to bijojau dėl to, tiesog savo smegeninėj puikiai supratau, kad tada gyvenimas bus totalus š...as. O mokslai - daug pastangų nereikėjo, kad gerai mokyčiaus - va už tai ir galiu padėkoti tėvams, matyt teisingai smegenus sudėliojo
Viso to moralas - receptų nėra, prie kiekvieno vaiko - kitas priėjimas ir kiekvienas pergyvena tokį etapą. Vieni audringai ir su pasekmėmis, kiti audringai be pasekmių, treti tyliai ir ramiai, negadindami tėvams nervų ir lankydami šokių studijas ir grodami fortepijonais. Toks gyvenimas.

Jo,jo,jo Nežinau ką ir pasakyti. Maniškis vienas 14 o kitas tai 12, tiek kiek ir Smurkos. Tie beždžioniukai( beždžionės metais gimę) kažkokie ypatingi. Nu mano mažius tai ir gi būtų iš tų- erelių. Bet kaip dedu per pakinklius tai nerealiai.Maniškiui tai baisiausiai būtų jeigu eičiau į mokyklą visai dienai ir tiesiogine prasme už rankos vedžiočiau visą dieną, nei per žingsnį nepaleisčiau tik į tuliką ir daryčiau tai labai demonstratyviai. Ir akcentuočiau- tu manęs negerbi, aš tavęs, tu nenormalus - aš irgi. Šiaip , tai pirmiausiai kas krinta į akis- vaikui trūksta dėmesio jis ir jo draugai protestuoja ir tokiu būdu sulaukia jūsų dėmesio. Nu tai duokit to dėmesio- eikit kartu į mokyklą. galima" susitarti" su vaikų teisių apsaugos tarnybos virš. ar kokia inspektore kad priima į vaikų namus, ten gal kokia psichologė padėtų. Šiaip tai vaikas gyvena savo gyvenimą, bet gali prisigrybauti visokių nesamonių. Gi padarys nusikaltimą ir baigta su rimtom karjerom, nu kur paskui įkiši, o jei norės ką nors pasiekti?Paskui sakys- ką, negalėjai su manim susitvarkyti, kur dabar man dėtis?

Siaubas, aš tiesiog šoke

Mano sūnus, neseniai paprašytas parodyti savo pažymių knugelę, pasakė, kad ją praganė. Tipo, dingo kažkur. Iš tiesų aš esu įsitikinusi, kad jis pats ją sunaikino. \mano įtarinėjimus dar labiau sutvirtina faktas, jog paprašius nusipirkti naują pažymių knygelę ir atiduoti ją auklėtojai išpildyti, joje beveik nepamačiau nei vieno teigiamo pažymio. Žodžiu, absoliučiai iš visų dalykų jam išeina neigiami pažymiai, išskyrus istoriją. ABSOLIUČIAI IŠ VISŲ DALYKŲ: lietuvių, matematikos, anglų ir prancūzų kalbų, geografijos, biologijos. O trimestras jau eina pabaigon.

Šįryt jį iš lovos išverčiau septintą ryto, aptalžiau ir liepiau eit mokytis (pamokos prasideda jam po pietų). Ką toliau daryti, net neįsivaizduoju. Eičiau jį kiekvieną vakarą pasiimti iš mokyklos, bet tam neturiu sąlygų kartais mano darbas baigiasi vėliau, nei jam pamokos.

Apėmė tokia neviltis,kad nors vilku stauk. Jis gi visiškai nesimoko. Tai ką jis veiks ateity? Be išsilavinomo ir darbo kelias vienas ir net pagalvot garsiai apie tai bijau.

Vargshe Smurka, bliamba kaip tau sunku.Zinai pradek ji kontroliuot.Tikrink pamokas, dazniau nueik i mokykla, kalbekis su mokytojais.O tai zinai mokytojams matyt atrodo, kad tau giliai viskas dzin.O ir jam matyt tavo staugimas iki kaklo.Ir dar nedejuok ir nelauk-varyk pas psichologa.

Laikykis ,jis nebutu tavo vaikas, jei nezinotu tavo silpnu vietu ir nemoketu taves iki pazaliavimo privest. Lengva patarineti, bet pabandyk elgtis kitaip negu lig siol tradiciskai elgdavaisi. Gal pavyktu susitartin darbe , kad leistu iseiti anksciau, kad galetum skirti jam demesio ir parsivestii is mokyklos kaip Andro sako .Jei jis elgiasi kaip mazvaikis , tu irgi su juo elkis taip pat. Nemanau, kad jis nesupranta , kad blogai daro. kovok del jo .Darbas nepabegs. Dabar isejo nauja knyga- R. DREikurso Laimingi vaikai- issukis tevams ..Pabandyk paskaityti,ten yra geru minciu ir ideju.

kaune kartais yra organizuojamos "ekskursijos" i nepilnameciu pataisos darbu kolonija. nezinau, veiksminga tai ar ne, bet ispudi palieka.

blyn, gaila, kad tavo vaikinas nemoka rusu kalbos. liepojoj yra organizuojamas realybes sou kalejime. ten zmones yra mustruojami, zeminami ir kt. - kaip tikrame kalejime. viskas vyksta, beje, buvusioje pataisos darbu istaigoje. daznai ereliai ir kitokie kietuoliai neislaiko.