Ne, nu turiu tau Voveruik 36 parasyti. Nu tu beprotis. Tu ne Voveriukas 36, bet Voveriukas 14. Gal tau vaika auklet tai tas pats kas vilksuni koki? O greiciausiai pats meiles vaikystej negaves ir net nesuvoki ka jaustu vaikas, kai is jo tyciojasi nuosavas tevas. Ibaugint, isgasdint, issityciot ir tada jautresnis vaikas tegu nusizudo, ane? Juk elgtis tavo siulomais metodais tai tas pats, ka tie vaikai padare kai musdami drauga kai ji fotkino.Tik aisku cia jau kitas lygis. Ir labai smurtiskas. Ir fizine, o labiausiai psichologine prasme. Suzlugdai zmogu, nu nemanu, kad uzsleptas jo inirsis neislys ka nors, kokia nors iskreipta forma po tokio auklejimo.
Smurka,tie psihologai kur as rasiau Vivulskio gatvej ne siaip psichologai, o tesuoja kodel kazkokiu uzduociu nesupranta ir pan.
Smurka. Manau, kad zinai, jog tave priversti daryti kazka, ko tu nenori yra labai sunku (gal but neimanoma). Vaikiscias emesi suvokti, jog gali atsisakyti kazka daryti. Gyvenimas privercia isgyventi(vadinasi atlikti tai, ko kartais nenorime). Esu isitikinusi, kad moralais ar kt. tas suvokimas jam neateis. Taip tik dar labiau tols nuo taves ir su laiku ims nekesti, nes vien priekaistus, pasibaisejima, drausminimus girdes. juk suaugusio reakcijos tokios pat.
Nezinau, gal tai kvaisiska, bet kreipciaus i psichologa(ne mokyklos), psichijatra. Zinau, kad "grandinemis , nepasinaudosi. manau, jog tai teisinga
Nezinau, gal tai kvaisiska, bet kreipciaus i psichologa(ne mokyklos), psichijatra. Zinau, kad "grandinemis , nepasinaudosi. manau, jog tai teisinga
Paskaičius visą Voveriuko istoriją šiaušiasi plaukai ir pagalvoji, gerai, kad mes mažam miestuky tupim, nors po truputį ir pas mus visokios "naujovės" kelią skinasi. Bet aš vistiek, manau, kad tam vaikui didžiausia pamoka buvo ne 
tai, kad gavo į dūdą, o tai, kad dėl jo nesąmonių kentėjo visa šeima. Kaip supratau bičas dar pradedantis buvo, ne visai degradavęs o voveriukas minėjo, kad paskui tėvas 2 metus atidirbinėjo: nebuvo tai labai laimingas laikotarpis. Dabar viliuosi viskas tvarkoj. O tokios istorijos labai pamokančios ale, kad mūsų tie dygliukai nelabai jas ima i kaušą: "man taip nenutiks, nes aš esu labai kietas ir nusiš... man ant jūsų pamokslų" o gal yra koks tokių "dygliukų" forumas savajam rekomenduočiau.
tai, kad gavo į dūdą, o tai, kad dėl jo nesąmonių kentėjo visa šeima. Kaip supratau bičas dar pradedantis buvo, ne visai degradavęs o voveriukas minėjo, kad paskui tėvas 2 metus atidirbinėjo: nebuvo tai labai laimingas laikotarpis. Dabar viliuosi viskas tvarkoj. O tokios istorijos labai pamokančios ale, kad mūsų tie dygliukai nelabai jas ima i kaušą: "man taip nenutiks, nes aš esu labai kietas ir nusiš... man ant jūsų pamokslų" o gal yra koks tokių "dygliukų" forumas savajam rekomenduočiau.
Aš tik vieno nesuprantu perskaičius Voveriuko aprašytą egzekuciją: o iki to turto išparceliavimo tas vaikiščias buvo angelėlis ir tik tada tėvui akys atsivėre? Gal jei būtų nedingus geodezinė įranga už 38 gabalus, iki šiol visi jie neabejotų, kad jų šeimoj darna ir susiklausymas???
Esu aį tėvo kolekcinių rublių rinkinuką prakalus 
- neprisėdau po tėvo auklėjimo kelias dienas 
Bet vą šitą kartą gerai pamenu - ir priežastį, ir pasekmes. Daugiau nagų nekišau prie JOKIŲ man nepriklausančių daiktų! Pamoka visam gyvenimui taip sakant.
- neprisėdau po tėvo auklėjimo kelias dienas Bet vą šitą kartą gerai pamenu - ir priežastį, ir pasekmes. Daugiau nagų nekišau prie JOKIŲ man nepriklausančių daiktų! Pamoka visam gyvenimui taip sakant.
Matau, kad čia daugiau emocijų kilo, nei patarimų kaip Smurkai spręsti problemą. Kalbate apie psichologą? Psichiatrą? galbūt. Esmė yra ta, jog jau graudžios ištraukos iš P.Cvirkos "Cukrinių avinėlių" auklėjimui nebeužtenka. Įžūlumas ir beširdiškumas - draugui, motinai ir t.t. Berniukas yra būsimas vyras, jis nuo mažens privalo atsakyti už savo žodžius. Bent jau paauglystės metais jis supranta kas blogai ir kas gerai. Apskritai, net jei jisai nesupranta - tėvai pasako, jam belieka tik padaryti kas sakoma.
Sakoma, kad už nieką netgi į snukį negausi, o ką jau bekalbėti apie tėvus. Pamenu vaikystę kuomet ką nors blogo padarius visuomet reikėdavo atsiprašyti tėvų, draugų. Pamenu, kaip vieną kartą kažkaip namuose prasitariau kad draugui įkirtau (neskaudžiai), tai tėvas liepė eit atsiprašyt tuoj pat. Vasaros laikas buvo, nuėjau 22.30 val. ir padariau kas liepiama. Nebuvo tokio dalyko, kad tėvų neklausyt, tas dalykas iš prigimties buvo įdėtas, bet ne mušimu. Nepamenu, kad tėvas būtų mušęs mane, nebuvo to.
Mane stebina ne tas pavogimo (išparceliavimo) faktas, bet tai, kad jaunuolis nesigaili ir dedasi nesuvokiantis ką padare ir dar tyčiojasi iš tėvo - todėl ir baudžiamas taip, kaip buvo priimta bausti.
Pakol žmogus nepajus savo kailiu to, ką patiria tie, kuriuos jis nuskriaudžia - jis nesupras to.
Viskas. Kiekvienas auklėjam taip, kaip mokam, man galvos neskauda dėl savo vaikų, o jūs žiūrėkitės.
Sakoma, kad už nieką netgi į snukį negausi, o ką jau bekalbėti apie tėvus. Pamenu vaikystę kuomet ką nors blogo padarius visuomet reikėdavo atsiprašyti tėvų, draugų. Pamenu, kaip vieną kartą kažkaip namuose prasitariau kad draugui įkirtau (neskaudžiai), tai tėvas liepė eit atsiprašyt tuoj pat. Vasaros laikas buvo, nuėjau 22.30 val. ir padariau kas liepiama. Nebuvo tokio dalyko, kad tėvų neklausyt, tas dalykas iš prigimties buvo įdėtas, bet ne mušimu. Nepamenu, kad tėvas būtų mušęs mane, nebuvo to.
Mane stebina ne tas pavogimo (išparceliavimo) faktas, bet tai, kad jaunuolis nesigaili ir dedasi nesuvokiantis ką padare ir dar tyčiojasi iš tėvo - todėl ir baudžiamas taip, kaip buvo priimta bausti.
Pakol žmogus nepajus savo kailiu to, ką patiria tie, kuriuos jis nuskriaudžia - jis nesupras to.
Viskas. Kiekvienas auklėjam taip, kaip mokam, man galvos neskauda dėl savo vaikų, o jūs žiūrėkitės.
QUOTE(Liu @ 2005 02 04, 17:32)
(...) Bet vą šitą kartą gerai pamenu - ir priežastį, ir pasekmes. (...) Pamoka visam gyvenimui taip sakant.
Dar pamiršau pridurti, kad bausmė turi būti adekvati nusižengimui ir žmogus turi suvokti už ką yra baudžiamas. Nubausti neteisingai arba nekaltai - čia jau tikrai blogai.
As visiskai tevu neklausiau, ne piktybiskai, o tiesiog KAZKODEL. Nebaigiau mokyklos. Veliau teko vakarinej atsedeti. dabar viskas susitvarke,baigiau aukstaji, istekejau (vyras jaunystej irgi nesamoniu pridares, bet abu laiku i prota atejom). Santykiai su tevais nuostabus, nors jauciuosi labai kalta, kad juos paauglystej taip skaudinau. Bet manau, kad man nebent Voveriuko aprasytas metodas butu padejes. nes viskas ka tevai sake ar dare man buvo visiskai dzin. Ne todel kad as ju buciau nemylejus ar specialiai neklausius, tiesig man tada niekas neturejo reiksmes, nelabai ka ir supratau apie gyvenima ar tai kas man galejo nutikti nesimokant ir lakstant.
Voveriuko-Makarenkos pasiūlytas metodas labai geras, jei nori įbaugint vaiką,suvaryt jo psichiką.Siaubas, žinoma, ką tas vaikis pridirbo, bet jei jis narkoša tai jį gydyt reikia.
Patiko Blondinės pasiūlymas Smurkos vaiką nuvest sportuoti.Kodėl? todėl, kad jam reikia normalaus vyriško pavyzdžio.Patėvis, kiek suprantu nesikiša, o mama, nors ir putiova ji-kitos lyties.Darželyje- moterys,auklės-moterys,mokykloje vėl -vien moterys, kažką prisidirbai , tave nuveda pas socpedę, ką jis pamato? vėl moterį
psichologas?moteris
Smurka, nepasiduok, tik niekad nesakyk vaikui:"nebežinau ką daryti"Tu nors ir nežinai (kol kas), bet vaizduok, jog turi n idėjų kaip pakeist padėtį, ir kol visų jų neišbandysi, tol nepaliksi sūnaus ramybėj
visų pirma, pristatyk sūnui jo portretą tavo akimis.Pradėk nuo pačių geriausių jo savybių, baik tomis kurios tavęs netenkina ir ką, tavo manymu, jis turėtų pakeisti savo elgesyje.Išdėstyk viską konkrečiai ko tu iš jo nori.Kokiu tu jį nori matyti, paklausk kokiu jis save dabar mato , kokiu norėtų būti, kokiu įsivaizduoja-juk jūs dar kalbatės nuoširdžiai.gal išgirsi tokių dalykų, kurie nustebins tave.
ką čia daugiau?kad aš žinočiau
, jei žmogus žinotum kaip su tais vaikais elgtis ir aplamai kaip nugyvent tą gyvenimėlį, tai būtų per daug paprasta kaip du pirštus apvaryt 
Patiko Blondinės pasiūlymas Smurkos vaiką nuvest sportuoti.Kodėl? todėl, kad jam reikia normalaus vyriško pavyzdžio.Patėvis, kiek suprantu nesikiša, o mama, nors ir putiova ji-kitos lyties.Darželyje- moterys,auklės-moterys,mokykloje vėl -vien moterys, kažką prisidirbai , tave nuveda pas socpedę, ką jis pamato? vėl moterį
psichologas?moteris Smurka, nepasiduok, tik niekad nesakyk vaikui:"nebežinau ką daryti"Tu nors ir nežinai (kol kas), bet vaizduok, jog turi n idėjų kaip pakeist padėtį, ir kol visų jų neišbandysi, tol nepaliksi sūnaus ramybėj
visų pirma, pristatyk sūnui jo portretą tavo akimis.Pradėk nuo pačių geriausių jo savybių, baik tomis kurios tavęs netenkina ir ką, tavo manymu, jis turėtų pakeisti savo elgesyje.Išdėstyk viską konkrečiai ko tu iš jo nori.Kokiu tu jį nori matyti, paklausk kokiu jis save dabar mato , kokiu norėtų būti, kokiu įsivaizduoja-juk jūs dar kalbatės nuoširdžiai.gal išgirsi tokių dalykų, kurie nustebins tave.
ką čia daugiau?kad aš žinočiau
, jei žmogus žinotum kaip su tais vaikais elgtis ir aplamai kaip nugyvent tą gyvenimėlį, tai būtų per daug paprasta kaip du pirštus apvaryt
[quote=voveriukas36,2005 02 04, 13:04]
Teko panašiais metodais auklėt vieną sūnelį, su jo tėvu pakabinom už rankų su antrankiais tamsiam rūsy ant šiluminės trasos vamzdžio ir auklėjom... Bachurėlis tėvams išvažiavus nemenkas orgijas sukėlė ir viską pardavė, ką galėjo pakelti. Pacukas buvo tikrąja to žodžio prasme kruvinas - tėvas gerai pasidarbavo, ir dar priedo iš namų išvijo. Paskui viskas stebėtinai gražiai susitvarkė.
Voveriuk36, mano vyras kai perskaite tavo mintis, tai pasake, kad tas vaikas kai uzaugs pakabins savo sena teva ant tvoros, apsh.., amy.. ir padegs. O pries tai greiciausiai dar kruva zmoniu nuskriaus.
Teko panašiais metodais auklėt vieną sūnelį, su jo tėvu pakabinom už rankų su antrankiais tamsiam rūsy ant šiluminės trasos vamzdžio ir auklėjom... Bachurėlis tėvams išvažiavus nemenkas orgijas sukėlė ir viską pardavė, ką galėjo pakelti. Pacukas buvo tikrąja to žodžio prasme kruvinas - tėvas gerai pasidarbavo, ir dar priedo iš namų išvijo. Paskui viskas stebėtinai gražiai susitvarkė.
Voveriuk36, mano vyras kai perskaite tavo mintis, tai pasake, kad tas vaikas kai uzaugs pakabins savo sena teva ant tvoros, apsh.., amy.. ir padegs. O pries tai greiciausiai dar kruva zmoniu nuskriaus.
Nu pavarėt čia visi, mano fantazija tikrai skurdi palyginus. Man šovė į galvą klausimas, o kai Smurka sūnelis ko nors nori, prašo,( nu negi jam nieko nereikia ir jokių klausimų nekyla)pasiūsti jį lietuviškai kakoti, pasakyti kad tau iki lemputės jo noras. Skaitinėjau kartais krikščionišką literatūrą, tai toleruojama fizinė bausmė tada kai pripildomi trys rezervuarai- vaikas sveikas, sotus ir pripildytas jo emocinis rezervuaras. Jis pats sunkiausias ir atsakyti sau kada jis pilnas, tai reikia patikrinti kelis kartus.Pavyzdžiui, parvažiavęs iš ilgos kelionės tėvas tikisi,kad sūnus puls prie jo o sūnus irzlus, nu tiesiog į subinę prašossi. Tėvas susitvardė, nuėjo pas sūnų į kambarį ir apsikabinęs sūnų pasakė- aš irgi tavęs labai pasiilgau.Kita istorija- paauglys sūnus primušė draugą, tėvą iškviečia į mokyklą( motina ten dirba pavaduotoja). Tėvas vėliau pasakoja, kad ačiū Dievui jog kelias iki mokyklos truko pusvalandį. Nuvažiavęs į mokyklą, mokytojų kambaryje priėjo prie sūnaus ir apsikabinęs jį jo atsiprašinėjo. Atsiprašė už tai,kad jį tokį užaugino, kad jis tik toks užaugo. Vakare sūnui liepė kartu važiuoti pas sumuštą draugą ir pažadėjo už jį draugo ir jo tėvų atsiprašyti vėl sakydamas tą patį- aš kaltas ir atsakingas ,kad tu toks išaugai. Prieš einant, vistik sūnus pasakė- ne, tėti aš pats kaltas o netu.Čia tinka stiprios dvasios žmonėms, linkiu Smurkyte Tau sėkmės.
(Aš saviškį, kuriam greit 15 m. lupdavau mažą už visus ožius. Jis tik vieną kartą sutrypė kojom, nugriuvo ant žemės, terkštelėjo per košės šaukštą, ir pan. Suprantat kad antrą kartą nereikėjo. Antrąjam du kart sakyt nereikėjo- matė brolio pavyzdį. Mažoji- švelni katytė. Kaip bus po 5-7 metų- parašysiu....)
Man šovė į galvą klausimas, o kai Smurka sūnelis ko nors nori, prašo,( nu negi jam nieko nereikia ir jokių klausimų nekyla)pasiūsti jį lietuviškai kakoti, pasakyti kad tau iki lemputės jo noras. Skaitinėjau kartais krikščionišką literatūrą, tai toleruojama fizinė bausmė tada kai pripildomi trys rezervuarai- vaikas sveikas, sotus ir pripildytas jo emocinis rezervuaras. Jis pats sunkiausias ir atsakyti sau kada jis pilnas, tai reikia patikrinti kelis kartus.Pavyzdžiui, parvažiavęs iš ilgos kelionės tėvas tikisi,kad sūnus puls prie jo o sūnus irzlus, nu tiesiog į subinę prašossi. Tėvas susitvardė, nuėjo pas sūnų į kambarį ir apsikabinęs sūnų pasakė- aš irgi tavęs labai pasiilgau.Kita istorija- paauglys sūnus primušė draugą, tėvą iškviečia į mokyklą( motina ten dirba pavaduotoja). Tėvas vėliau pasakoja, kad ačiū Dievui jog kelias iki mokyklos truko pusvalandį. Nuvažiavęs į mokyklą, mokytojų kambaryje priėjo prie sūnaus ir apsikabinęs jį jo atsiprašinėjo. Atsiprašė už tai,kad jį tokį užaugino, kad jis tik toks užaugo. Vakare sūnui liepė kartu važiuoti pas sumuštą draugą ir pažadėjo už jį draugo ir jo tėvų atsiprašyti vėl sakydamas tą patį- aš kaltas ir atsakingas ,kad tu toks išaugai. Prieš einant, vistik sūnus pasakė- ne, tėti aš pats kaltas o netu.Čia tinka stiprios dvasios žmonėms, linkiu Smurkyte Tau sėkmės.(Aš saviškį, kuriam greit 15 m. lupdavau mažą už visus ožius. Jis tik vieną kartą sutrypė kojom, nugriuvo ant žemės, terkštelėjo per košės šaukštą, ir pan. Suprantat kad antrą kartą nereikėjo. Antrąjam du kart sakyt nereikėjo- matė brolio pavyzdį. Mažoji- švelni katytė. Kaip bus po 5-7 metų- parašysiu....)
