QUOTE(vaižgantė @ 2009 02 23, 13:01)
Verslas visuomet yra verslas. Ir nėra ko pavydėti gabiems verslininkams... O kiekvieno stogas yra jo paties asmeninis reikalas. Seniai praėjo laikai, kai už tave turėjo atsakyti mokykla, komjaunimo organizacija, partija, o ne tu pats...
na yra ir daugiau uzdirbanciu uz wolmer yra geresniu seminaru, pinigai cia visai ne prie ko.
Esme, kad ji neinformuoja kas vyks seminare ir nutyli kiek zmoniu po seminaro skundziasi sutrikusia psichine bukle.
Jeigu ji
neprisiima neigiamu pasekmiu, o prisiima tik teigiamas, kaip savo nuopelna, tai, mielieji, cia jau joks dvasingumo irodymas, o eiline reiklama ir dar klaidinanti.
Atsakomybe as sieciau su zmogaus branda ir sugebejimu ja prisiimti, kiekvienas jos prisimame tiek, kiek galime. Jeigu ka nors darai ir nesi tikras ar gerai padarei ir ar tai nepavojinga, tai nesiulai visuomenei, o jeigu siulai ir nori is to gyventi, tai ir atsakai.
Netgi vienas pavaziaves stogas yra kazkieno gyvenimo istorija. Isivaizduokite, jei tai jusu atvejis... todel man atrodo labai nerimtas sitas jos ir jos gerbeju poziuris, kad niekas uz nieka neatsako, kai kalbama apie wolmer. o kai kalbame apie kitus norime ir garantiju, tiesa?
Kazin ar noretumete skristi lektuvu, kuris netestuotas? Arba isigyti prietaisa, uz kuri niekas neatsako, aprasymo nera, nutylima kiek zmoniu tai suzalojo, bet aktyviai vykdoma reklama (paklausykite jos laidu), viesinami geri atsiliepimai "po jusu stovyklos pasikeiciau..." ?
kad kiekvieno stogas yra kiekvieno asmeninis reikalas as sutinku ir butent todel man nepatinka, kai zmones pries seminara negauna pilnos informacijos su galimu salutiniu poveikiu, kad bent jau galetume sakyti ko ten ejo, nes tiketis, kad pades po seminaro, kiek suprantu beviltiska...
man tai tokie dalykai ir toks poziuris yra baisus. Atleisk, vaizgante... musu atsakomybes samprata yra labai skirtinga, bet vargu ar atsakomybe galime atskirt nuo dvasingumo ir noretume tureti mokytoja kuris gali suzeisti ir po to nusiplauti rankas pasakydamas " grazink jam pinigus, jolanta". As nenoreciau. Todel ir nebesilankau ten. Tiesa sakant, paskutini karta uzverus klubo duris tiesiog akmuo nukrito, norejosi skristi ir apkabinus isbuciuoti visa pasauli, kiekviena zolyte, varlyte "kam rupi kazkokia varle, cia kalbam apie dvasinius, didelius dalykus. Gali visa gyvenima praleisti gailedamas kazkokios varles, kad ja gandras sulese, bet tada nepastebesi nieko daugiau" - kazkada isreze wolmer.
O man atrodo, kad kartais taip svarbu ir ta maza varle ir vieno eilinio seminaro dalyvio likimas, net jei jis nera zinomas zmogus.
aisku, seminaru metu wolmer daznai deklaruoja priesingas vertybes. Taciau kai toks mokytoju ir seminaru pasirinkimas galima rasti mokytoja, kurio zodziai ir "darbai" skirtusi dar reciau