QUOTE(Sheba @ 2005 05 04, 13:32)
Grįžtant prie epidūrinio temos - kursuose mums aiškino, neva taikant epidūrinę nejautrą, paralelėje BŪTINAI taikomas ir gimdymo skatinimas (nes padarius nuskausminimą, labai sulėtėja gimdymo eiga). O skatinat sąrėmius, jie neva būna žymiai aktyvesni nei "natūralūs". Ir vaikas taip pat "varomas" daug greičiau. Tai, atseit, nėra sveika jam ir praktiškai garantuotas tarpvietės kirpimas (arba to nepadarius - plyšimas). Gal kas gali pakomentuoti iš savo praktikos, ar tame yra tiesos? Labai norėčiau išvengti tų "-imų" (kirpimų ir plyšimų)
Truputi pasakishkai skamba

T.y., nupasakoti krashtutiniai variantai, be paaishkinimo.
Taip, teorishkai imanoma, kad epidurinis suletins gimdymo eiga (ypach jei padaromas pachioj saremiu pradzhioj - iki 5, 6 cm), bet daugiau yra atvirkshtinis variantas: del medikamentais skatinamo gimdymo, saremiai buna skausmingesni, intensyvesni, todel padideja poreikis nuskausminimui. Man asmenishkai epidurinis nesuletino gimdymo eigos, taigi skatinamuju nereikejo.
Kiek teko dometis, tai labai priklauso nuo anesteziologo profesionalumo ir medikamentu, patenkanchiu i organizma, kiekio. Dar, turbut, ir nuo pachios gimdyves organizmo.
Kirpimas daromas tais atvejais, jei vaikutis didelis ir daktarui reikia vietos 'manipuliuoti' ji ishtraukiant (tame tarpe, jei reikia naudoti 'reples' ar vakumini siurbli), jei vaikuchio shirdeles tonai susilpneja (gali taip nutikti del epidurinio), todel reikia greichiau ji ishkrapshtyti, jei daktaras mato, kad gimdyve gali plyshti keliose vietose.
Ankschiau kirpdavo rutinishkai, bet per pastaruosius 20 metu padaryti tyrimai rodo, kad bereikalinis kirpimas sukelia tik daugiau rizikos, nei naudos.
Mums kursuose rode popieriaus pavyzdi: jei popierius vientisas, ji ipleshti sunkiau, bet jei jame yra ikirpimas, jis per ta vieta lengviau plysh. Taigi, tas pats ir su gimdymu: padarius kirpima yra tikimybe, kad dar labiau plyshi.