Sveikuciai visi,
mane irgi kuo toliau, tuo labiau aplanko jausmas, kad noriu i Lietuva. Gyvenu JAV, atvaziavau kaip studente vasarai. Neraliai patiko, atrode, kaip svajoniu salis. Pabaigiau mokslus Lietuvoj, ir vel cia atskridau. Is pradziu buvo smagu, bet dabar uzeina nerealus ilgerio laikotarpiai. Kartais taip sunku, kad atrodo viska mesiu, ir skrisiu namo. Nors kaip jau susizadejusi, planuojamas gyvenimas cia, taciau as vis jauciuosi svetima.
Is kitos puses, jeigu grisciau, tai tada sau priekaistauciau, kad issvaisciau 3 metus. Kad grizusi i Lietuva vel reiks pradet is naujo, kai tuo tarpu mano draugai jau susikure gyvenima Lietuvoj.
Ar buna ir jums tokios pacios nuotaikos? Ar cia man tik vienai kazkokia depresija?