Paauglys namuose

Man vis kažkaip pavadinimas temos kliūna.Negali vaikas namie būti bėda,vaikas namuose-tai laimė,džiaugsmas.
Na o paaulglys,tiesiog kita bendravimo su vaikais stadija.Jei laikyti ,kad normalu,kad vaikas viskam prieštaraus,ir viską darys priešingai negu tu jam sakai-mes gi suaugę žmonė,galim situaciją savo elgesiu pasireguliuoti taip kaip mums reikia.Ir gauti rezultatą-aš sakysim daugumą buities darbų jau sukroviau vaikams-grindų siurbimas,indų plovimas,šiukšlių nešimas...Ir kai vaikų amžius pasiekia 15-16-jau nebūtina ir pietus gaminti,galima palikti kąžką tokio,ką galima nesudėtingai pasigaminti-marinuotos vištienos-kurią vaikai išalkę išsikeps orkaitėj,ar kumpio kokio ir parodyt kur bulvės guli-pasidarys čenakus,galima užmaišytą blynų tešlą palikti-išsikeps blynų kai išalks...ir picą iš padarytos tešlos puikiai gali patys išsikepti.Nesureikšminkim to maisto,blogiausiu atveju na kokių makaronų išsivirs...Svarbiausia-kad vaikas jaustūs namuose svarbus,vertinamas,ir jaustūs kad visada atsižvelgiama į jo nuomonę ir jo nuomonė suaugusiems yra svarbi.Tada jam nebeliks prieš ką protestuoti...Nors vienu momentu buvau rimtai susimasčius-ar aš teisingai elgiuosi sudarydama sąlygas,kad jiems nėra prieš ką protestuoti...gal būt jiems to reikia...Kai vaikystę prisimenu,tai mane erzino ne patys buities darbai,man jie netgi patiko,bet mamos elgesys-kad staigiai dabar puoli viską daryti,kokia aš apsileidus,kokia netvarkinga,kaip jai gėda dėl manęs prieš kaimynus.Vietoj to,kad pasakyti-kai bagsi veikti ką dabar veiki,išplauk grindis ten ar indus,ar dar kažką....
Visoms linksmųšvenčių ir sėkmės bendraujant su savo mylimais vaikais paaugliais

žinokit baisu.... jūsų vaikas jau didelis,padarot valgyt,nevalgo pasims ką norės ir užvalgis,tikriausiai jį nervina,kad lendat šitaip prie jo dėl to valgymo
Papildyta:

o kam nešt,jau didelis,gali ateit ir pasijimt va taip ir išlepina vaikus.

Na, aš nemanau kad čia problema, man tai visiškai natūralu ir suprantama, tai juk rodo jo natūralią brandą, kuria džiaugiuos, o kad noris atvirumo, tai daug gi ko gyvenime nėr ko nori, svarbu jam pačiam gerai būtų. Oi tai ačiū va taip ir išgaudinėji komplimentus, gi mes moterys, o ypač vienišoms trūksta pagyrimo palaikymo, gal nevisad logiška jo tikėtis iš paauglio.. Aga, nujaučiau kad pastebėsit formulę , o žinotumėt kokia sveika "kieta" buvau...ojoj.. Tai aš ir šiaip nuolat savo "reitingu" tarp jo draugų rūpinuos ateina, tai kokių spurgų prikepu, spragėsių, visad kavos arbatos pasiūlau.. Nors jis ir taip visur visiems didelis autoritetas, bet kažkaip manaus prisidedanti prie jo respekto jo aplinkoj.. Tik va paskui ir atsiranda susimastymas, kaip netapti tarnaite, va kaip sako:

Na kad ne viena atnešu jau išsiaiškinau, nusprendėm kad nieko baisaus, galop vistiek esu ir šaukus, tai pasiima ir vistiek prie kompo nusineša, man gi jokio skirtumo su lėkšte ar be einu į kambarį.. Bet panašiai išplaukia man kitas klausimas, kaip išties išlaikyti ribą tarp "mamos-draugo" ir pagarbos?..




Labai protingai pakalbėjai(-rašei ) Tik dabar pati į tą pavadinimą atkreipiau dėmesį, kažkaip tik 2 žodžius buvau įsiminus.. Va manau čia tai gerai, kad vaikai buitim užimti visad saviškį norėjau taip, bet sudėtinga, nes tos buities tiesiog nėra, tik kuro atnešt paprašau ir kai atveža kartu kraunam, na nors tiek. Taip tikrai svarbiausia kad jis jaustūs vertinamas, va tik pas mane jau yra į kitą pusę perlenkta, jau atsirado jam jausmas kad jis visad teisus, kad aš visad jam pritarsiu, ir net išnaudoja,buvo kažko norėjo, raukiaus, tai gudria šypsena sako tau gi kaip motinai turėtų suveikt ten.. Užtai ir sakau, n-tą karta, man nerealiai su vaiku pasisekė, visom tokių linkėčiau, nuo pat mažens, nors sunkiai pagimdžiau, bet net nepajaučiau kaip užaugo.. auksas Va va taip ir tampa paskui žmonai mamyčiuku, oi, reik susuimt.. aš tai per griežtai tai išvis išsileidus(PS nemiegu tai su sveikata man mažai reik ir prie kompo nesėdžiu, rankdarbiais domiuos). Faktas kad problemų nėr, tik tokie kasdieniai rūpesčiai ir daug apmastymų kaip gerai padaryt, kaip teisingai augint ir paruošųt šeimai??
Kuo nuoširdžiausiai jus su šventėm!

Sveikutes! Parsinese maniskis siandien pazymiu knygele !Ir dvejetu,ir trejetu gaves,per menesi vos vienas kitas aukstesnis uz ketverta pazymys! Cia ,vadinasi,i gimnazija ruosiasi ! Susinervinau ziauriai! Ir kokia kalba su juo kalbet,nebesuprantu

Kalba: "ramybės sau" ! Tikrai aš nuo labai senai save laužiu, kad nesinevuok, bernai visi šitaip.. Tikrai, svarbu pačiai neit iš proto, net pažymių faktas būna neparodo kad išties būna ne taip jau blogai.. Juk ir tie mokytojai nevisad aiškau kaip už ką juos rašo.. būna ir asmeninės simpatijos susideda.. Vistiek, aš pritariu, kad leist jį į tą gimnaziją, o dėl baimės kad dar prastesni pažymiai bus, tai o ką jie lemia? tai tik skaičiai, dar šito vidurkio nieks niekur nenaudos, o vistiek visumoj gali likt daugiau išmokęs ir pasitempęs. Šiaip juk labai svarbu mamos palaikymas, manau jam būtu gera ppaskata iš mamos sulaukt ne vien priekaištų nurašymo, o ir pasitikėjimo sprendimų teisiungumu Tikrai iš savo patirties sakau tie spaudimai kalbos nė velnio nepadeda, tik jo akyse tampi despotu blogiečiu, padariau išvadą kad reik keist metodus. Pačiai, tai daryčiau taip: "Matau brangus kad nori, gerai, aš tai vertinu, bet tau reik pasitemti, eime kartu tai padarysim aš padėsiu ir tau pavyks" Tokiu sakiniu manau labai gerai būtu pradėt bent retkarčiais kartu prisėst, tegu jum namų darbus atsiskaitinėja, o dėl "nieko neužduota" tai būna užvestas namų darbų sasiuvinys, kur renkami mokytojų parašai po užduotim, man taip patys mokytojai patarė , nebūna kur dėtis. Paskui įpranta pats ruošia.. Noors, maniškis jau kelinti metai nė atsisėdęsa nėra.. nebesinervuoju nematau prasmės.

na kol jaunas gal jam sunku susikaupti,suvokti nemegstama dalyka...
12klaseje, galesit del sventos ramybes korepetitorius samdytis, gi svarbiause egzo balai, o ne kazkelintos klases 2tas

Pamenu, 10 ar 11 klasej tokiu pazymiu prisirinkus buvau, kad vos is mokyklos neislekiau. Ir kas man uzeje buvo, negaliu paaiskint. Siaipjau buvau viena is geriausiu. Nu vat uzplauke....
Melynakrauje labai teisingai parase, sutinku su kiekvienu zodziu.
Pazystu net ir tokiu tevu, kurie uz blogesni pazymi vaika primusa. Ot cia tai siaubas!
Man gerai, Vokietijoj pazymiu knygeliu ner..... Pazymiu nezinau, bimbala mushu ir vaikui sakau - esi beveik suauges, uz savo mokymasi atsakai pats. Jokiu pazinciu, kysiu, tetu, dedziu nera, o jei ir butu..... Nori geresnes ateities- mokykis, nenori - nereikia.
Bjauri mamka, ane?

Sveikos, noriu prisijungti. Esu penkiolikmečio mama, sūnų auginu viena, todėl visos čia aptariamos problemos man nėra svetimos. Iš tikro džiauguosi radusi šitą temą - kartais labai norisi pasitart ar paprasčiausiai išsikalbėt. Tikiuosi priimsit

Aisku, prasom i buri.
Va, siandien isvaziuoju trim dienom pas didiji sunu, mazius liks vienas namie. O koks laimingas!!!! Vienas namuose.

Sveikos! Na vat ateinu cia,paskaitau jusu patarimus ir gyvenimas sviesesnis atrodo . Aciu jums O mes eilini karta bandem kalbetis ir eilini karta zadejo,kad dabar jau pasistengs. Net ,,Baltaragoi maluno,, viena skyriu perskaite,t.y. du lapai .Cia jau daug,nors ta knyga mokytoja seniai jau liepe perskaityt,bet jis is viso knygu neskaitantis. Na, dabar kokias dvi dienas bus ramu-ir pamokas paruos,ir bandys geras buti ,o veliau...Ai,o gal si karta viskas bus kitaip ?

Mano spyglys tai knygas skaito, ypac visokias fantastines. Matyt, i mane. O va didysis nera knygos perskaites, bet ir negrudau niekad. Nu ka padarysi, gal kada prades, o gal ir ne. Jo reikalas. O siaip abu labai nedurni. As savo vaikais labai patenkinta ir nepamirstu jiem to pasakyt. Tai tik issisiepia abu, jau tiek laimes.....

Maniskio didziausias minusas - tingi ruosti pamokas ir tvarkytis. Bet as kaip cerberis: kiekviena miela diena tikrinu visus namu darbus . Bet kad jau uzsikroviau tokia nasta, tai ir velku... Mano bernas mokosi nuotoliniu budu, tai lengvai galiu sukontroliuot, kas uzduota ir kas atsiskaityta. Kompe ribojamas laikas, kada gali zaisti. baisiai jis del to pyksta, bet kitaip nebus. na ir megejas apsistatyti puodeliais ir lekstem, kol manes nera namie. Vos tik griztu, matau, kaip su visu kalnu indu keliauja i virtuve . Kambari susitvarko, bet megsta viska tiesiog sugrusti i spinta be jokios tvarkos. Tai as, kad pateisinciau bjaurios mamos varda, viska liepiu is spintos isimti ir pertvarkyti. Pyksta, bamba, susitvarko tam kartui, bet isvadu nedaro - kita karta vel toks pats jovalas. Del maisto problemu nera - nepatinka, ka as pagaminu, gaminasi pats. O daznai ir man pagamina, kavos i lova atnesa pasigerinti noredamas. Neruko, negeria, namo grizta ne veliau, kaip 21h. Kaip ir netureciau labai kuo skustis, jei ne tos pamokos. Isnaudos bet kokia galimybe nuo ju issisukt. Ir tas amzinas zaidimas kompu . Nors.... kai prisimenu save jo amziaus.... Pamoku neruosiau visiskai, rukiau ir grizdavau paryciais. Kompo tada nebuvo, bet visa laika budama namie skaiciau knygas. Tik tos knygos nebuvo is mokyklines programos. Zinoma, praejo viskas, bet tik dabar suprantu, kiek nervu mamai mano paauglyste kainavo...