Sveikos.
Skaitau jus jau seniai, o užsiregistravau čia, tiesą sakant, taip pat dėl jūsų. Na, knygų, apie kurias diskutuojate, aš skaičius nesu ir, kaip kitos *naujokės* pirmoj žinutėj gražių minčių nepabersiu.
Tiesą sakant, esu laimingas žmogus. Bent iš šono pažiūrėjus, viskas puikiai sekasi, net ir be konstruktyvaus mąstymo

Įdėjus minimalias pastangas, gaunu gerus rezultatus, moku džiaugtis viskuo, taigi laimės irgi sau *burti* nereikia - ją ir taip randu.
Bet vis dažniau pagalvoju -- kiek aš galėčiau pasiekti (bet kurioj srity), jei susitelkčiau ir kryptingai dirbčiau. Jaučiuos kone visagalė apie tai galvodama (galvodama ...) Ir laimė gi būtų tikresnė - pačios sukurta. Realiai.
Tikiu, kad su jumis bendraudama, sustiprisiu savo motyvacaiją, siekant ilgalaikių tikslų, išmoksiu pastebėti pasitaikančias progas ir nebijosiu imtis naujų dalykų.
Chi, aš nesitikiu, kad JŪS mane to išmokysit. Čia jau žmogus pats.. Tiesiog buvimas čia neleis man užmiršt savo pasiryžimo. Na, ir negaliu nepripažint, jūsų pasisakymai labai uždegantys.
Tai ar priimat?