Ir mane vakar vel muse...
Skaitau kai kuriu jusu istorijas, ir matau savo...
Vyras kai prisigeria, irgi paleidzia i darba kumscius ir kojas. kai blaivas, auksinis zmogus, bet kai pasiekia isgeres tam tikra kondicija, tai net is akiu matosi, kaip koks zombis, nereaguoja i nieka. Ir jei kazkas buna dar kartu, bando ginti mane, tai irgi gauna i kaulus.
Jis dar priedo labai pavydus, tai jei susisviecia, kad as i kazka netaip paziurejau, viskas...
Viena karta net policija buvau iskvietusi, nuo laiptu nustume, prasikirtau galva, reikejo siuti. Bet nerasiau pareiskimo, tai ir paleido ji prie komisarjato namo.
dar viena karta dauze, smauge, sparde, kol vaikas pabudo, bet ir tai jo nesustabde, kol smegenys paciam i vieta atsistate.
po tokiu "baltu arkliu"priepoliu jis beveik niekad neatsimena, kas buvo tuo metu. Aisku, tada sliauzioja keliais, verkia, atsiprasineja... As kuri laika nesisneku su juo, bet praeina laikas, gyvenimas toliau teka sava vaga,... ir laukiu sekancio karto... Tai anksciau pasitaikydavo 2-3 kartus metuose, o dabar vos ne kas menesi...
dabar siandien sedziu darbe, visi sonai nuspardyti.. Bet ne tiek fiziskai negera, kiek psichologiskai...
Jei tureciau kur iseiti su vaikais, tai jau seniausiai buciau isejus, bet... ner kur mums detis, tai ir kenciu.
kiek zinau istatyme padare pakeitimus (beje jau senokai), kad ne zmona su vaikais turetu ieskotis kur gyvent, o smurtautojas vyras (nepaisant, kad tie namai yra jo). taigi, jei nesinori kesti vyro kumsciu, reiketu kreiptis i policija pradeti visa procesa ir vyras bus ipareigotas issinesdinti (jei idomu, tai numatyta BPK 132(1) straipsnis. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo
. tiesiog reikia rystis ir beje kita karta nebijoti pareikalauti pareigunu, kad viska paaiskintu ir darytu tai kas jiems priklauso (o ne pasakytu nieko neina padaryt)