| QUOTE |
Patikėk, žinau gerai ta tetulę - jinai pragare velnius pastrojintu Ne geresnė ir jos motina buvo - mano senelė. Nors jinai jau A+A, bet kiek mano motina nuo jos prisiverkusi yra Tokioms raganoms dar per mažai įkirto, jei atvirai... |
Tai vat del tokios (atsiprasau) sutraukos ir as isiskiriau su savo vyru,per daug kisosi i musu gyvenima. As apie uosviene,ji nuolat zemino savo sunu: kaip tau negeda,nesi vandeni savo bobai "kusi "plaut.!
Mes tada gyvenom pas uosvius kaime puse metu,ji bande suneli savo priristi prie saves.Palikom Kaune savo buta ir atsikraustem pas juos gyvent.Nuolat mane uzgauliojo,mokyno mane ,kaip vaikus auklit.Kada man reikejo jos pagalbos,tai jos arti nebuvo. Fui nekenciu tokiu bobu! Pati turi vyra pijoka,pati nelaiminga,tai ir man gyvenima nuodijo,vien uz tai ,kad as nelietuve. Savo dieda amzinai "sokdina",jauneliui sunui irgi bando minciu ipirsti,kad jo mergyna yra s.....,,kad ji universitete mokosi,o jos sunelis nemoksa.Atseit negrazi mergyte.Nesuprantu tokiu bobu,ko jiems reikia?!
Skaiciau zinutes ir nutariau ryt skyriuje konsultaciju centras - teisininko konsultacijos - uzvesti tema - smurtas seimoje (paziuresiu gal kita pavadinima parinksiu, bet ta tema). Noriu surasyti patarimus + praktika, kiek teko dirbti su smurta patyrusiom moterim + daznus psichologinius aspektus (na man darbe daznai tenka buti ne tik advokate, bet ir psichologe)
Nežinau, kaip prastai jaučiuosi. Pabuvau kelias dienas. Tiesiog netikiu, kad tai vyksta ir vyksta su manim. Mušė jis mane, aš jau buvau beveik apsisprendus, o dabar taip nenoriu,kad šeima sugriūtų. Nesuprantu, kas vyksta. Taip skaudu ir liūdna, kai pagalvoji, jei ne mušimas ir dar keletas dalykų, visai gerai būtų. Gal tai tiesiog trečių metų krizė. Kažkokia sado-mazo, jei aš dar jį myliu, mano meilė niekur nedingo, tik buvo už pykčio pasislėpus, bet pyktis jau garuoja. Bet nenoriu pati prie jo eiti ir nemanau, kad turėčiau, vistik jis mane mušė. O taip noriu susitaikyt ir būti kartu be pykčio normalia šeima. Žodžiu skirtis nenoriu, taip gyvent irgi ne, kito vyro nenoriu, noriu tik jo. Bet mušama būti irgi nenoriu. Ką man daryti?
Papildyta @ [mergetime]1077529776[/mergetime]
Žinot tokia nereali mazochistė turbūt jums atrodau, bet nieko negaliu sau padaryt mano jausmai taip niekur ir nedingo. Šiandien ryte jis buvo pasileidęs radiją tai tokias dainas dainavo, kad vos neapsižliumbiau, susitvardžiau kad jis nepamatytų, bet taip skaudu man. Negaliu negaliu patikėt kad čia MANO ŠEIMA griūna.
Papildyta @ [mergetime]1077529776[/mergetime]
Žinot tokia nereali mazochistė turbūt jums atrodau, bet nieko negaliu sau padaryt mano jausmai taip niekur ir nedingo. Šiandien ryte jis buvo pasileidęs radiją tai tokias dainas dainavo, kad vos neapsižliumbiau, susitvardžiau kad jis nepamatytų, bet taip skaudu man. Negaliu negaliu patikėt kad čia MANO ŠEIMA griūna.
| QUOTE (dovvlc @ 2004 02 23, 11:40) |
| turėčiau, vistik jis mane mušė. O taip noriu susitaikyt ir būti kartu be pykčio normalia šeima. Žodžiu skirtis nenoriu, taip gyvent irgi ne, kito vyro nenoriu, noriu tik jo. Bet mušama būti irgi nenoriu. Ką man daryti? |
svarbiausia tu PRIVALAI nesusitaikyti del saves ir del vaiku kurie mato tokias zeminancias scenas.Antraip pati saves nebegerbsi, ir vaikai taves nebegerbs,vienas is budu paskutini karta issiaiskinti su skriaudiku ka jis galvoja toliau daryti: taikytis ir daugiau nesimusti, kitas variantas pakviesk i lygiaverte dvikova po kokiu 3 menesiu, per ta laika pasimokyk kokiu prijomu klube ar savarankiskai, pavartok anaboliku, ar ka, svarbu kad igytum pranasuma(neabejoju kad jei del finansu neturi galimybes, atsirastu is mamyciu trenere) ir tada tu jam ikrestum i kaili ir po to pravestum kontrolini pokalbi kaip jam patiko gaut i kaili ir ka jis mano...Juokinga nelabai bet tai vienas is budu galetu buti. NEKENCIU TU TIPO KIETUOLIU KURIE VOZIA UZ SAVE SILPNESNIAM, LAI ATSIRADUS NORUI KUMŠČIAIS PAMOJUOTI SUSIRANDA PAGAL SAVO SVORIO IR KT. KATEGORIJA!!!
Gerai čia pavarei. Aš šiaip norėjau patarimo ar man taikytis, ar eiti pirmai ar laukti kol jis eis. Aš linkus palaukti, bet bijau, kad po to bus jau finito visiškai. Nežinau, bet manau, kad aš tikrai esu sadomazochiste, bet įsimylėjus kažkokia. Siaubas pačiai gėda, kad nesugebu būti boba su kiaušais ir visko nutraukti, o esu jausminga.
O gal nereikia skubeti skirtis? gal reikia keleta menesiu pagyventi atskirai? Kad vyras suprastu kad gali prarasti savo moteri
Aš gi dar dokų nenunešiau, dar tik renkuosi papildomus dokumentukus, o jei kas? Aš manau, kad jei mes su vaiku būsim reikalingi, tai pats turėtų atsiprašyt, juk sumušė tai jis mane. Bet labai labai bijau, kad jis to nepadarys. Labai bjaurus jausmas būti nereikalingai, arba kai turbūt tu myli jį daugiau nei jis tave.
Na man atrode jei jau muse viena karta, mus ir kita ir jums taip kaip seniau jau nebus niekada. Viskas keiciasi ir turi taikytis prie pasikeitimu, nebijot ju. Kaip sako, jei dievas uzveria duris, atveria langa. Galbut taves kaip tik laukia sviesesne ateitis. Bent man taip visada budavo, nutraukus santykius kuriais jau buvau nepatenkinta, visada po kiek laiko atsirasdavo geresnis zmogus, nors tuo metu atrode pasaulis griuva ir niekad mano sirdis nesidziaugs. Dabar tave grauzia sazine, kad galbut tu del kazko kalta. Bet pasiskaityk ankstesnes savo zinutes ir galbut vel prisiminsi, kad toks gyvenimas taves netenkina jeigu jau ryzaisi kazka keist. Tu nesi niekieno nuosavybe, esi zmogus su savo norais, poreikiais ir teise i normalu gyvenima. Tu verta gero gyvenimo ir elgesio su tavimi, o ne buti vyro kriause ir tarnaite.
Siaip, pritarciau Librai, gali is karto nesiskirti, bet pagyvent atskirai. Kai bus nurime viskas, galesi ivertint ko gi nori. O ir jis taip pat pagalvos, paziures kaip sekasi gyvent vienam. Tik nusistatyk koki termina per kiek laiko apsispresi. Ir svarbu kad tai netaptu pastoviu dalyku - tarsi gyvenat atskirai, bet tu su juo vis tiek miegi. Jam tai butu labai patogu.
Bet jei atvirai mano nuomone butu kategoriska, toks zmogus visiskai nevertas taves.
Savo vyrui esu pasakius - jei mane musi - tai du kartus - pirma ir paskutini.
Siaip, pritarciau Librai, gali is karto nesiskirti, bet pagyvent atskirai. Kai bus nurime viskas, galesi ivertint ko gi nori. O ir jis taip pat pagalvos, paziures kaip sekasi gyvent vienam. Tik nusistatyk koki termina per kiek laiko apsispresi. Ir svarbu kad tai netaptu pastoviu dalyku - tarsi gyvenat atskirai, bet tu su juo vis tiek miegi. Jam tai butu labai patogu.
Bet jei atvirai mano nuomone butu kategoriska, toks zmogus visiskai nevertas taves.
Savo vyrui esu pasakius - jei mane musi - tai du kartus - pirma ir paskutini.
Na ka galiu pasakyt,skyrybos aisku skaudus dalykas,bet kad man kaili vanotu,tai tikrai nepakesciau. 
Siaip kazkodel esu isitikinus,kad jei jau uzvoze viena kart,tai gausi ir dar.ir tikrai nezinau,ar dar butu kazkokie stiprus jausmai po to.
Siaip kazkodel esu isitikinus,kad jei jau uzvoze viena kart,tai gausi ir dar.ir tikrai nezinau,ar dar butu kazkokie stiprus jausmai po to.
Kad jei mušė vieną kart duos ir kitą tai tikrai žinau, savo kailiu, bet pamąsčiau, gal pas psichologą kreitis reikėtų, kažkada tai buvo gerai. Tarp kitko pagyventi atskirai yra nebloga mintis. O kas liečia miegojimą, tai kol manęs netsiprašys to dalyko tikrai nebus. Dabar va grįžau pasivaikščiojus kažkaip geriau pasidarė.
cia auksine taisykle: jei viena kart muse mus ir dar karta... nors labai retais atvejais buna ir isimciu, nebent ta pirma karta stipriai pasipriesinsi, kaip kad Taure pasakojo, jog jos mama atgal su keptuve uzvoze tevui per kepala, ir iki siol nebekelia rankos 
... O siaip tai zinoma sunku issiskirt, jei dar myli, tikrai sunku, bet reikia but ryztingai jei nenori paskui periodiskai gaut i galva. Kazkada teko ir man, na ne i galva gaut nuo savo draugo, bet buvau stipriai papurtyta ir nustumta ant zemes, kad net kelius nusibalnojau... veliau jis keliais sliauziojo ir maldavo atleist ir man labai buvo sunku, puse metu jis sieke mane susigrazint, bet uzsispyriau kad neatleisiu, kad tai gali pasikartot ir labai padejo tai kad neuzilgo mano horizonte atsirado naujas draugas kuris padejo ji pamirst (mano vyras beje 
) be galo dziaugiuosi kad taip ir neatleidau ir negryzau pas ji...
Kai aš dar netekėjus buvau, net įsivaizduot tokių dalykų negalėjau, kažkaip visa tai nutolę, negalėjau įsivaizduot kad pačiai tai įvyks. Su viltim tikiuosi vienokiu ar kitokiu būdu išsikapanoti iš šios problemos tikrai pasivaikščiojus kaižkaip viskas šviesiau atrodo.
