Aš paskutiniu metu labai aprimau, neieškau, dzin viskas.....Ne tas galvoj - gi butą perku
Ačiū, Brangute už šiltą žodį
Aš paskutiniu metu labai aprimau, neieškau, dzin viskas.....Ne tas galvoj - gi butą perku
Aš paskutiniu metu labai aprimau, neieškau, dzin viskas.....Ne tas galvoj - gi butą perku
As jau 3 metai kaip nasle. Draugo neturejau ir neturiu. Net neieskau, nes nemanau kad imanoma turint 2 vaikus. Siaip vyra susirasti manau nebutu sunku, bet man reikalingas geras vyras, kuris priimtu ne tik mano vaikus, bet ir savais rupintusi (jei turetu). Ko galima tiketis is vyro, nesirupinancio savais. Galbut net bijau ieskoti? Gal nepasitikiu savim? O tiesa ta, kad pati nezinau ko noriu. Bet pavargau buti tik mama. Noreciau ir kaip moteris pasijusti.
QUOTE(Dziuge @ 2005 02 27, 16:11)
As jau 3 metai kaip nasle. Draugo neturejau ir neturiu. Net neieskau, nes nemanau kad imanoma turint 2 vaikus. Siaip vyra susirasti manau nebutu sunku, bet man reikalingas geras vyras, kuris priimtu ne tik mano vaikus, bet ir savais rupintusi (jei turetu). Ko galima tiketis is vyro, nesirupinancio savais. Galbut net bijau ieskoti? Gal nepasitikiu savim? O tiesa ta, kad pati nezinau ko noriu. Bet pavargau buti tik mama. Noreciau ir kaip moteris pasijusti.
Dziuge, jei vyras myles tave, myles ir vaikus. Vienareiksmiskai. svarbiausia nenuvertink saves kaip moters, kaip galvosi taip ir bus.
o as kai skyriausi su vyru sakiau vaikams patevio neparvesiu.
bet pats atejo.
myli jis mano vaikus,abu,nors jie velniu prede iki ausu.
sunkiausia kai tikrasis tevas pasiima,ir po to kokias 2-3 dienas vaikai kaip nesavi,bet susitvarko.
is pradziu tai kai nueidavom kad ir i poliklinika,jam nesmagu budavo,kad vaikai ji vardu vadina.kazkaip savaime pradejo vadint teciu.
kai gime mazes,nepasakyciau,kad kitaip jas myli.kartais atrodo,kad didziuosius labiau myli,nes su jais susikalbeti eina,o mazes kai paleidzia dudas,tai ...
ir kai svarsciau ar verta pradeti su kazkuo gyventi,pirmas punktas buvo vaikai,kaip bendrauja su jais.tada musu santykiai.
vaikai dalele manes,jei jis ju nemyli,vadinasi nemyli tos daleles...
aisku buna visko,bet mes mylim vieni kitus,o tai svarbiausia manau.
bet pats atejo.
myli jis mano vaikus,abu,nors jie velniu prede iki ausu.
sunkiausia kai tikrasis tevas pasiima,ir po to kokias 2-3 dienas vaikai kaip nesavi,bet susitvarko.
is pradziu tai kai nueidavom kad ir i poliklinika,jam nesmagu budavo,kad vaikai ji vardu vadina.kazkaip savaime pradejo vadint teciu.
kai gime mazes,nepasakyciau,kad kitaip jas myli.kartais atrodo,kad didziuosius labiau myli,nes su jais susikalbeti eina,o mazes kai paleidzia dudas,tai ...
ir kai svarsciau ar verta pradeti su kazkuo gyventi,pirmas punktas buvo vaikai,kaip bendrauja su jais.tada musu santykiai.
vaikai dalele manes,jei jis ju nemyli,vadinasi nemyli tos daleles...
aisku buna visko,bet mes mylim vieni kitus,o tai svarbiausia manau.
Sveikutes, paskutinius puse metu taip isimylejau, kad ir man ragai... Ir jis mane myli, bet va siandien nakti iki 5 ryto kalbejomes apie planus ir supratau viena dalyka: jis bijo. Bijo aplinkiniu reakcijos, bijo artimuju, savo reakcijos. Kol buvo tik siaip geri santykiai, kol nebuvo butinybes kartu gyveti - viskas buvo lyg ir gerai. O dabar mes vienas be kito nebegalime, man truksta, jam truksta, abu labai blogai jauciames. Mano Ziogui dveji, man vaikas niekada nebuvo klaida. O jam mano vaikas - klaida. Sako, kuo labiau myli mane, tuo labiau nebezino del mano vaikelio. Sako, bijau kai turesime savo, nekesiu taviskio. O nepriimti ir neaukleti irgi nemoka, sako, jei gyvensime, turi buti mano ir as noriu ji aukleti, nesvarbu, kad jis turi kita teti. Ir visa nakti kartojo, jei mes nebusime kartu, tik negalvok, kad tai del taves. Bet man dar blogiau kad del Ziogo, geriau jau as buciau kokia trenkta ar siaip. Ir tokia negera nuojauta, kad nieko nebus... kad nesugebes iveikti saves. Kaip man elgtis, ar sakyti, kad jis neteisus, kad myles ta vaikeli, ar skatinti ir raminti, ka man jam sakyti???
QUOTE(Paulina1 @ 2005 04 03, 14:48)
Sveikutes, paskutinius puse metu taip isimylejau, kad ir man ragai... Ir jis mane myli, bet va siandien nakti iki 5 ryto kalbejomes apie planus ir supratau viena dalyka: jis bijo. Bijo aplinkiniu reakcijos, bijo artimuju, savo reakcijos. Kol buvo tik siaip geri santykiai, kol nebuvo butinybes kartu gyveti - viskas buvo lyg ir gerai. O dabar mes vienas be kito nebegalime, man truksta, jam truksta, abu labai blogai jauciames. Mano Ziogui dveji, man vaikas niekada nebuvo klaida. O jam mano vaikas - klaida. Sako, kuo labiau myli mane, tuo labiau nebezino del mano vaikelio. Sako, bijau kai turesime savo, nekesiu taviskio. O nepriimti ir neaukleti irgi nemoka, sako, jei gyvensime, turi buti mano ir as noriu ji aukleti, nesvarbu, kad jis turi kita teti. Ir visa nakti kartojo, jei mes nebusime kartu, tik negalvok, kad tai del taves. Bet man dar blogiau kad del Ziogo, geriau jau as buciau kokia trenkta ar siaip. Ir tokia negera nuojauta, kad nieko nebus... kad nesugebes iveikti saves. Kaip man elgtis, ar sakyti, kad jis neteisus, kad myles ta vaikeli, ar skatinti ir raminti, ka man jam sakyti???
Net ir nezinau ka cia tau pasakyti. Faktas tas, kad jam svetimu vaiku nereikia. Man yra labai keistas tas poziuris, jog vaikas "ne jo". Zmones isivaikina jokio salycio su visa gimine neturejusius vaikus ir myli, augina, dziaugiasi. Manau, kad nestabdyk jo. Lai eina laimes ieskoti. O tu rasi ta ir butent ta, kuris myles tave su vaikeliu kaip vieneta, o ne du atsikrus, kuris supras, kad tai yra tavo dalis, kuriai reikia tiek pat meiles kiek ir tau.
QUOTE(Paulina1 @ 2005 04 03, 16:48)
Sako, bijau kai turesime savo, nekesiu taviskio. O nepriimti ir neaukleti irgi nemoka, sako, jei gyvensime, turi buti mano ir as noriu ji aukleti, nesvarbu, kad jis turi kita teti. Ir visa nakti kartojo, jei mes nebusime kartu, tik negalvok, kad tai del taves. Bet man dar blogiau kad del Ziogo, geriau jau as buciau kokia trenkta ar siaip. Ir tokia negera nuojauta, kad nieko nebus... kad nesugebes iveikti saves. Kaip man elgtis, ar sakyti, kad jis neteisus, kad myles ta vaikeli, ar skatinti ir raminti, ka man jam sakyti???
Tu negali pakeisti kito žmogaus jausmų, o kad prisipažįsta, kad bijo tai drąsus ir teisingas žmogus. Gal būt jam reikia daugiau laiko savo baimei įveikti, gal jo aplinkoj, šeimoj vyrauja toks griežtai tradicinis požiūris: tik savi vaikai ir pan. Bet manau, kad bet kokį sprendimą turi priimti jis pats savarankiškai, tu tiesiog gali išsakyti savo nuomonę šiuo judviem svarbiu klausimu. Stiprybės tau!QUOTE(Paulina1 @ 2005 04 03, 17:48)
Kaip man elgtis, ar sakyti, kad jis neteisus, kad myles ta vaikeli, ar skatinti ir raminti, ka man jam sakyti???
Oi, neteisus tavo draugas, neteisus.
Pažystu ne vieną vyrą, kuris augina, myli ir rūpinasi ne savo vaikais. Nė vienas iš jų tikrai neišskiria, kad čia nemano ir didvyriais nesijaučia.
Paulina, aš įžiūriu, tik 2 galimus variantus, kodėl draugas bijo. Arba jis labai jaunas, arba (ir tikriausiai, labai labai tikėtina) tavo draugą taip nuteikinėja jo tėvai.
Per prievartą mielas nebūsi. Neskubink tu jo, neversk. Tegu sprendžia pats.
Tu juk pati supranti, kad laiminga būsi tik tada, kai bus laimingas tavo žiogas:)
Bite_Maja> as tikrai busiu laiminga tik tada, kai bus laimingas mano Ziogelis. Geriau aukosiu savo laisve, laime, bet ka, kad tik vaikas butu saugus ir laimingas. Ir kad niekas nevadins jo klaida, nes ta klaida - mano gyvenimo pilnatve. Mano draugas nera jaunas, bet is labai tradiciskos seimos, todel, kaip bebutu skaudu, teks taikytis su vienatve... Ech, nera to blogo, kas i gera neiseitu...
QUOTE(arbuziuke @ 2005 03 01, 18:41)
is pradziu tai kai nueidavom kad ir i poliklinika,jam nesmagu budavo,kad vaikai ji vardu vadina.kazkaip savaime pradejo vadint teciu.
Arbuziuke, atsiprasau, kad klausiu. O "tikrasis" ar neuzprotestavo, kad vaikai tavo vyra teciu vadina? Ir kaip tada jie vadina "tikraji"? Klausiu, nes pas mus "tikroji" mama uzprotestavo grieztai, kad mane vaikas vadintu mama (nors kol apie mane, t.y. konkurente, nezinojo, vaika prisimindavo tik keleta kartu per metus). Atseit mama gali buti tik viena ir butinai ta, kuri pagimde...
O ką daryt kai abu užsispyrę kaip ožiai, ir vaikas ir draugas 
? Visą dieną gali sau gražiausiai žaisti, o vakare būtinai turi mama pasaką pasakyti, kojytę paglostyti ir pan., draugo net iš tolo neprisileidžia ...
Susipažinau su draugu, kai vaikui buvo beveik 2m. jau 2 metus bendraujam intensyviai, beveik metus laiko gyvenam kartu, bet nenusileidžia vienas kitam nors tu ką . Aš įsivaizduoju, kaip mano draugui sunku- žaidžia kartu, į kavine važiuoja, bet vakare reikia mamos (o mama vakare turi pasimokyti, diplominį parašyti) o ji neprisileidžia draugo, verkia ir sako, kad jai reikia tik mamos o "Petro" nereikia. Tokiais atvejais aš jaučiuosi blogiausiai, ramindama abudu: vieną mažą, kitą didelį vaiką . Myli jis mano vaiką, pasiilgsta jos kai ilgiau nemato ir ji būna pasiilgus, bet jei kada paklausiu jos ar myli "Petrą", sako kad ne 
. Kodėl taip yra?? Jis jos tikrai neskriaudžia, aš dažniau ją baru ir per šikną pliaukšteliu, bet jo vis tiek nemyli ... pavargstu jau po biški ... Ką man daryti?...
? Visą dieną gali sau gražiausiai žaisti, o vakare būtinai turi mama pasaką pasakyti, kojytę paglostyti ir pan., draugo net iš tolo neprisileidžia ...Susipažinau su draugu, kai vaikui buvo beveik 2m. jau 2 metus bendraujam intensyviai, beveik metus laiko gyvenam kartu, bet nenusileidžia vienas kitam nors tu ką
. Aš įsivaizduoju, kaip mano draugui sunku- žaidžia kartu, į kavine važiuoja, bet vakare reikia mamos (o mama vakare turi pasimokyti, diplominį parašyti) o ji neprisileidžia draugo, verkia ir sako, kad jai reikia tik mamos o "Petro" nereikia. Tokiais atvejais aš jaučiuosi blogiausiai, ramindama abudu: vieną mažą, kitą didelį vaiką . Myli jis mano vaiką, pasiilgsta jos kai ilgiau nemato ir ji būna pasiilgus, bet jei kada paklausiu jos ar myli "Petrą", sako kad ne . Kodėl taip yra?? Jis jos tikrai neskriaudžia, aš dažniau ją baru ir per šikną pliaukšteliu, bet jo vis tiek nemyli ... pavargstu jau po biški ... Ką man daryti?...
QUOTE(spaNguoliuke @ 2005 05 18, 14:05)
O ką daryt kai abu užsispyrę kaip ožiai, ir vaikas ir draugas ? Visą dieną gali sau gražiausiai žaisti, o vakare būtinai turi mama pasaką pasakyti, kojytę paglostyti ir pan., draugo net iš tolo neprisileidžia ...
Susipažinau su draugu, kai vaikui buvo beveik 2m. jau 2 metus bendraujam intensyviai, beveik metus laiko gyvenam kartu, bet nenusileidžia vienas kitam nors tu ką . Aš įsivaizduoju, kaip mano draugui sunku- žaidžia kartu, į kavine važiuoja, bet vakare reikia mamos (o mama vakare turi pasimokyti, diplominį parašyti) o ji neprisileidžia draugo, verkia ir sako, kad jai reikia tik mamos o "Petro" nereikia. Tokiais atvejais aš jaučiuosi blogiausiai, ramindama abudu: vieną mažą, kitą didelį vaiką . Myli jis mano vaiką, pasiilgsta jos kai ilgiau nemato ir ji būna pasiilgus, bet jei kada paklausiu jos ar myli "Petrą", sako kad ne . Kodėl taip yra?? Jis jos tikrai neskriaudžia, aš dažniau ją baru ir per šikną pliaukšteliu, bet jo vis tiek nemyli ... pavargstu jau po biški ... Ką man daryti?...
? Visą dieną gali sau gražiausiai žaisti, o vakare būtinai turi mama pasaką pasakyti, kojytę paglostyti ir pan., draugo net iš tolo neprisileidžia ...Susipažinau su draugu, kai vaikui buvo beveik 2m. jau 2 metus bendraujam intensyviai, beveik metus laiko gyvenam kartu, bet nenusileidžia vienas kitam nors tu ką
. Aš įsivaizduoju, kaip mano draugui sunku- žaidžia kartu, į kavine važiuoja, bet vakare reikia mamos (o mama vakare turi pasimokyti, diplominį parašyti) o ji neprisileidžia draugo, verkia ir sako, kad jai reikia tik mamos o "Petro" nereikia. Tokiais atvejais aš jaučiuosi blogiausiai, ramindama abudu: vieną mažą, kitą didelį vaiką . Myli jis mano vaiką, pasiilgsta jos kai ilgiau nemato ir ji būna pasiilgus, bet jei kada paklausiu jos ar myli "Petrą", sako kad ne . Kodėl taip yra?? Jis jos tikrai neskriaudžia, aš dažniau ją baru ir per šikną pliaukšteliu, bet jo vis tiek nemyli ... pavargstu jau po biški ... Ką man daryti?...Myli myli nepergyvenk
O mamos vaikui ir prie tikro tėčio reikia. Beje, manau, kad draugas turėtų pasistengti tave suprasti, kaip tau sunku laviruoti tarp jų abiejų. Nors mokytis bendrauti turite visi trys - natūralu, kad anksčiau tokios patirties neturėjote ir nežinote, kaip tą padaryti. Mes 2,5 metų gyvenome su mano draugu, ir šitos problemos taip ir neišsprendėm. Dabar jau žinoma turiu patirties kaip tą bendravimą nuo pat pradžių 'organizuoti', o tuomet jos visai neturėjau Išsiskyrėm, o vaikas tik po kokių 2-3 mėn. pradėjo rodyti tikras emocijas to 'buvusio netikro tėčio' atžvilgiu. Pasirodo, ta meilė buvo, ir labai didelė. Jau praėjo apie 10 mėn. nuo skyrybų ir kokie 6-7 nuo paskutinio matymosi, bet ji nuolat klausinėja, kada jis ją aplankys... Taip kad net neabejoju, kad myli, bet vien tavo pastangų gal ir neužteks - reiks ir jam pasistengti, kad tos emocijos neprasiveržtų tik po laiko... Pakalbėkite labai atvirai. Išanalizuok savo klaidas ir pasakyk jas draugui, kad jis nepriimtų jūsų pokalbio kaip kaltinimo. Sėkmės 
