Ar jie myli mūsų vaikus?

Jenifer, kas ten per barbarė dukra tavoji? tai, kas vyksta pas jus yra daugiau nei nenormalu. Koks sprendimas? Arba jis - arba ji. Arba jis išeina iš namų, arba kaimietiškai paimat gerą bizūną, krečiat į užpakalį - pasibaigs visi kaprizai. Atsirado mat "asmenybė" 10 metų, kas bus kai sulauks 16-os? atsives draugus su kulkosvaidžiais?
Esu giliai įsitikinęs, kad VAIKAI TURI ŽINOTI SAVO VIETĄ, nepaisant kokio amžiaus. Jei jie tėvų namuose, jei savo duonytės nevalgo - vadinasi turi elgtis kaip vaikai. Dabar nemažai kalbama apie meilę vaikams ir t.t.t. Manau, kad teisingai kalbama, tačiau nepamirškite, kad vaikai užauga ir išskrenda. Liksite gyventi dviese - sutiksite senatvę kartu.

Retoriškas klausimas: ką reikia labiau mylėt vaikus ar sutuoktinį? Esu giliai įsitikinęės, kad jei jis to vertas (-a) labiau reikia mylėt, tausot sutuoktinį. Jei tėvas - tai maitintojas, jei motina (žmona) - tai tik todėl, kad ji MOTINA. Vaikų prisigimdyti galima visą tabūną, o vat gerą žmogų, su kuriuo sutiksi žilą plauką - surasti sunku.

P.s. jei kažkam kils noras pasiginčyti - prašau. Tik pirma atsigręžkite į tradicinę kultūrą ir panagrinėkite tėvo ir motinos vaidmenį šeimoje.

Nekyla jokių klausimų. Gal ir ne visai į temą šios mintys, bet jos mano manymu yra absoliučiai teisingos... galbūt paprieštarautų tos, kurios negali turėti vaikų.

100 proc. už Bet kurioje gyvenimo situacijoje, kai vaikai ima vadovauti tėvams gero nelauk (kalbu apie 2 dienų senumo įvykius)

va cai tai vovieriau tau pritariu
pvz, as savo vyro vaikus labia myliu taciau nepakenciu kuomet vaikas pradeda elgtis su suaugusiuoju taip, lyg sis jam butu lygus ar net zemesnis uz ji, vien tik todel, kad jis matai dar vaikas...gali elgtis ir reikalauti taip kaip jis ko ir nori...ir apskrtitai, kas cia per mada- vaiaks uzrase,visi klauso kaip stabo istikti
visi kalba apie meile vaikam, kaip reikia su jais elgtis ri pan. tai situaciaj tuoj taps nevaldoma visia...vaiaki prades nejaust jokiu ribu...bus toie pat pamise kaip akd amerikoje ar anglijoje....vieni draugai UK gyvena....parvazeve pasakoja,kad kiek susidure su seimomis turinciomis vaiku....tai siaubas nors imk ir laukais bek, dzin tiem vaikam, suauges tu ar ne....dauzo, tranko, prasivardziuoja....ir t.t. ar reikia tokiu "laisves proskverbiu" ir pas mus? bet cia jau manua kita tema

jenifer, manau tavo dukra, kiek neypatingai stengiasi priimti tas gyvenimo taisykles kurios dabar egzistuoja, esant tavo naujajam vyrui. antra, is tavo pasakojimo matyt, kad ir vyras nesistengia ieskoti rysio su mergaite.... isvada- nei vienas nesistengia gerinti esamos padeties, o kas kencia? man atrodo tik tu viena.

taigi, manyciau reiktu galvoti kaip dukrai paaiskint, kad pradetu suprasti, kad ji nera caca lelia, ir gali elgtis kaip jai uzeina....aisku, zodziu pasirinkimas, tik nuo taves priklauso

Dabar tokia visuomenė ir papuvusi, kada pradedant nuo lopšelio vaikai auginami asmenybėmis. Nuo to ir mokytojai - mokyklose ir auklėtojai - darželiuose ramybės neturi. Imtų kaip senais gerais laikais lazdą, periodiškai kirstų kaip pridera - gal žmonėmis augtų. Anksčiau nupušusius bernus dar kariuomenės gyvenimas pataisydavo.

Voverukas tai, matosi, nemazai su ta lazda gaves. Ir akivaizdu, kad daugiausia- i galva.

Manau, nereikai nei vienu, nei kitu krastutinumu. vaika reikia auginti asmenybe, bet kad tokiu augtu, reikia, kad zinotu savo vieta. Nei per daug lepinamas, nei kreciamas kaip grusia, vaikas asmenybe neuzaugs...
Vaikas, uzrases ant duru "neiti..." ar kazkaip ten, tik bando savo ribas naujoje seimoje arba bando susigrazinti prarasta demesio pertekliu. Bet nereikia jo uz tai musti ar kelti kazkokiu scenu

Manau, kad nuosirdus "sirdele, as tave myliu" kiekviena ryta ir vakara, bei tvirtas, "mieloji, tas vyras yra mano draugas ir neleisiu jo zeminti ar diskriminuoti", labai greitai viska sudeliotu i savo vietas.

O Vovieriukas, kai kalbejo apie meile sutuoktiniui, buvo labai teisus, reikia kovoti uz meile net ir su savo vaikais. Bet jau ta pabaiga : "Imtų kaip senais gerais laikais lazdą, periodiškai kirstų kaip pridera - gal žmonėmis augtų"... be komentaru

as su draugu pradejau gyventi,kai mano spinduleliui buvo vos trys savaites.gera ziureti kaip jis ja glaudzia myluoja,ir net gi kai aukle sako jog tecio ji pasiilgsta labiau nei mamos,aisku ji dar maza kazka suprasti,bet manau ji jaucia kad tetis ja labai myli.jis man net syki yra pasakes,tu nepyk,bet as Austyte myliu labiau nei tave.o ko as turiu pykti?galiu tik pasidziaugti.tiesa pasakius jie labai panasus,ir gimine jo net nezino kad ji ne jo,as tai gal ir pasakyciau,bet jo mama prase niekam nesakyt,sako ntebunie buna jo.vat taip.tik bijau ,kad anksciau ar veliau del tam tikru bedu mes galim issiskirt,ir tada labiausiai nuskriaustas liks vaikas.

100%


Negali būti tikras, bet gyvenam juk šiandien ir čia, tad džiaukitės. Draugas tikrai nuostabus vyras

na va,skaiciau skaiciau ir nusprendziau pati isikisti.
pabandysiu as situacija nusviesti is dvieju pusiu.
teko pabuvoti ir vaiku kuriam atvedamas "tevelis" ir ta kuri atvedama kaip kita "mama".
kai man buvo 10 tetis mire.mama liko viena.atsivede "draugeli" su zodziais:cia mano gyvenimas ka noriu ta darau, arba susitaikot su tuo arba zinokites patys... tai ir atsivede....gyvenau ta laika ir pati pragare na ir savaime aisku ir "chachaliui" gyvenimo salygu nepagerinau.visa savo povyza ir elgesiu rodziau,kad sito dedes tiesiog nekenciu. net kersto planus kuriau ir net nunuodyt zadejau. na bet ir jis ne dovanele-vis i internata zadejo isgrusti,vaiku namus,ar dar kur nors.na ir kankinomes taip keturis metelius...kol jis mane paskraidint sumaste (geriantis parazitas pasitaike,ir po eilinio uzgerimo stengesi mane pastatyti i vieta.na,saziningai as ji pati kaip ir isprokavau-kai atsibodo svaiciojimai apie vaiku namus kavos tirscius ant galvos supyliau.tai jis nusprende mane paskraidinti-mete per kambari ir stuburu trenkiaus i fotelio kampa.randas lyg siol liko. )
na finalas istorijos-gavo i liuli nuo brolio ir issinesdino.issigando.
cia dar daugiau nuansu buvo. bet matyt buvo pagrindine problema-
MAMA IRGI GYVENO KAIP NOREJO IR I MANO NORUS NENORUS MAZAI KREIPE DEMESIO.per tai vos pati neprasigere na ir man vaikystes paede. tai sakot kad ir tada mane reikejo statyt i vieta o ne ta suskiu?
o dabar pati gyvenu su vyru kuris turi sunu is pirmos santuokos.jam sesi.mamyte nusiplove.
ir as sau prisiekiau-jei jau vaikas manes nekes-eisiu kuo tolyn.kad negadint gyvenimo nei man nei jam, nei vyrui.
problemu ir turejom-bet daugiausia del tevelio-tai as per griestai pasnekejau,tai nedaviau antro kilogramo saldainiu suslamsti.
cia kazkuri mamyte sake,kad neleidzia savo vaiku draugo auklejimams!nesutinku.taip tik duodi vaikui suprasti-tas dede nieko vertas ir jis negali jam aiskinti.o tai jau konflikto pradzia.

atleiskit jei ka neaiskiai parasiau..tiesiog labai daug minciu siuo klausimu....

nu graziai cia prirasyta teisingos mintys,tik svarbu lazdos neperlenkt ne i viena puse!

o mums atrodo pasiseke,turim kita teveli.siandien lygiai du metai.teveliu dukra jo nevadina,nes kai skyriaus jai jau buvo 8metai,bet siaip sutaria tikrai gerai.stebiu as juos abu kaip kate aki primerkus,visad budri.aciu Dievui,kolkas viskas grazu ir gerai.dukra aikstinga,oziu pilna,labai bijojau,kad nieko mums nesigaus.bet vyras tikrai protingas ir svarbiausia nuosirdus ir geras mums.o vaikai greit pajunta ir atskiria nuosirduma nuo apsimetinejimo.