Gine sake, kad dazniausiai 2-as gimdymas ir sunkus, skauda ir pan. tada, kai yra praeje nemazai laiko nuo 1-ojo gimdymo. Tada 2-as gimdymas kaip PIRMAS
. Uch.....Vat todel as ir bijau, nes pirma vaikiuka gimdziau beveik pries 8 metukus:)
Pirmajam mūsų vaikui 4m. ir aš bijau artėjančio gimdymo, kadangi pirmasis buvo kiek komplikuotas su neplanuotu cezariu finale. Norėčiau šį kartą gimdyti pati.
Pirmąjį sūnelį gimdžiau prieš tris metus. Į gimdyklą nukeliavau su šypsena - nežinojau ką ten patirsiu 
. Galvojau tik apie tai, jog jau greit pamatysim savo mažylį. Šiuo metu laukiuosi antrojo kleckiuko 
, gimdymas ne už kalnų, o apie gimdymą bijau net pagalvoti, nes dabar tai žinau, kas laukia 
. Galvojau tik apie tai, jog jau greit pamatysim savo mažylį. Šiuo metu laukiuosi antrojo kleckiuko , gimdymas ne už kalnų, o apie gimdymą bijau net pagalvoti, nes dabar tai žinau, kas laukia
Aš tai labai bijojau, bet viskas pavyko sėkmingai 
bijojau labai, nes pirmas gimdymas sunkokas buvo, bet antras buvo labai lengvas, viskas truko ne pilnas 2 valandas
Na, kuo daugiau gimdymų, tuo vėlesnis gimdymas turėtų būti vis greitesnis ir lengvesnis - aišku, su ta sąlyga, kad organizmas iš principo yra bent kiek pasiilsėjęs tarp gimdymų, bet to laiko praėję ne per daug (kaip ir buvo rašyta, gimdymas po 7, 8 ar daugiau metų (kaip kam) gali būti kaip ir pirmasis). Sakyčiau, apie 3 m. pertrauka galėtų būti maždaug optimalu. Mano gimdymai truko atitinkamai 15, 13 ir 11 val. Tuoj laukia ketvirtas kartas, ligoninėj juokėsi, kad bus 9 val., bet aš tikiuos, kad greičiau.
O dėl baimės, tai šįkart bijau labiausiai. Turbūt todėl, kad laaabai gerai žinau, kas laukia - jokių iliuzijų...
Beje, dar įsitikinau, kad net jei jau esi gimdžiusi ir atrodo, kad viską žinai apie save ir savo gimdymus, nebūtinai taip ir yra. Triskart važiavau į ligoninę su reguliariais sąrėmiais ir išvažiavau su vaiku ant rankų. Šįkart irgi važiavau gimdyt su reguliariais sąrėmiais. Nuvažiavau į ligoninę ir baigėsi mano sąrėmiai - teko važiuot namo tuščiom... Sėdžiu dabar namie ir jaučiuos kaip apgauta arba, kaip kai kurios mamytės taikliai vadina, amžinai nėščia. Be to, iš ankstesnių gimdymų prisimenu, kad jei tik pradėdavo tepti krauju, tai būdavo garantuotas ženklas, kad gimdau. Šįkart krauju tepa jau parą, o daugiau nieko nevyksta. Va taip...
O dėl baimės, tai šįkart bijau labiausiai. Turbūt todėl, kad laaabai gerai žinau, kas laukia - jokių iliuzijų...
Beje, dar įsitikinau, kad net jei jau esi gimdžiusi ir atrodo, kad viską žinai apie save ir savo gimdymus, nebūtinai taip ir yra. Triskart važiavau į ligoninę su reguliariais sąrėmiais ir išvažiavau su vaiku ant rankų. Šįkart irgi važiavau gimdyt su reguliariais sąrėmiais. Nuvažiavau į ligoninę ir baigėsi mano sąrėmiai - teko važiuot namo tuščiom... Sėdžiu dabar namie ir jaučiuos kaip apgauta arba, kaip kai kurios mamytės taikliai vadina, amžinai nėščia. Be to, iš ankstesnių gimdymų prisimenu, kad jei tik pradėdavo tepti krauju, tai būdavo garantuotas ženklas, kad gimdau. Šįkart krauju tepa jau parą, o daugiau nieko nevyksta. Va taip...
Tiesa sakant, kai pradedu viska delioti ir atgaminu visa gimdymo eiga, tai antro nesinori, bijau to skausmo, o ir saremiai tesesi gan ilgai 
bet manau laikui begant nugales noras tureti antra leliuka bet kol kas nedabar 
bet manau laikui begant nugales noras tureti antra leliuka bet kol kas nedabar
pirma gimdziau labai senei-viskas pasimirso jau 
.laukiuosi antro,bet jausmas lyg pirmagimio
.laukiuosi antro,bet jausmas lyg pirmagimio
Visi prisiminimai apie skausmus nublanksta prieš norą turėti mažylį
po pirmo gimdymo prisiekiau viskuo kas pasauly yra, kad daugiau niekada negimdysiu po 4 m. jau vaziavau gimdyti antro . ir zinokit pries pirma gimdyma bijojau labiau, nes nezinijau, koks tas skausmas. o antro nebijojau, nes viskas buvo zinoma ir patirta, tik jaudinausi, kad viskas baigtusi gerai.
po 4 m. jau vaziavau gimdyti antro . ir zinokit pries pirma gimdyma bijojau labiau, nes nezinijau, koks tas skausmas. o antro nebijojau, nes viskas buvo zinoma ir patirta, tik jaudinausi, kad viskas baigtusi gerai.
Pirmo nebijojau, nes nežinojau kas laukia. Kažkur buvau skaičius, kad 10% moterų nejaučia gimdymo skausmų. turėjau viltį, kad aš būsiu ta išrinktoji patenkanti į tuos procentus 
. Bet gimdžiau ilgai ir skausmingai.
Su antru buvau įsitikinus, kad viskas bus daug greičiau. Irgi nebijojau. Esu toks žmogus, kad visada prieš egzaminus ir gimdymus ir kitus išbandymus gyvenime prieš tai neapsikraudavau galvos baimėmis. Gyvenu tokia logika " kai ateis tas baisusis momentas tada ir pabijojsiu" o dabar gyvenu ir džiaugiuosi, kad nereikia bijoti. ir dar galvoju "o gal šį kartą viskas bus greitai ir labai gerai". Ši mintis saugo nuo išankstinių baimių.
Apskritai tai prieš gimdymus labiau gasdino ne skausmai, o tas kad neužsiraučiau ant kokio grubaus ir netašyto daktariūkščio ar akušerės
. Bet gimdžiau ilgai ir skausmingai.Su antru buvau įsitikinus, kad viskas bus daug greičiau. Irgi nebijojau. Esu toks žmogus, kad visada prieš egzaminus ir gimdymus ir kitus išbandymus gyvenime prieš tai neapsikraudavau galvos baimėmis. Gyvenu tokia logika " kai ateis tas baisusis momentas tada ir pabijojsiu" o dabar gyvenu ir džiaugiuosi, kad nereikia bijoti. ir dar galvoju "o gal šį kartą viskas bus greitai ir labai gerai". Ši mintis saugo nuo išankstinių baimių.
Apskritai tai prieš gimdymus labiau gasdino ne skausmai, o tas kad neužsiraučiau ant kokio grubaus ir netašyto daktariūkščio ar akušerės
As is karto po gimdymo galvojau, kad antro vaikelio tai jau ilga laika nenoresiu. Bet po menesio pradejau svajoti 
Uzsimirsta skausmai
Uzsimirsta skausmai
