Prieškalėdinė ir pošventinė depresija

Nu, as galvojau, kad tik pas mane toks atsiprasau za vyrazenije.. slunkius namuose... Svenciu reikia tik man.. Jam bus gerai kaip yra - nebus, dar geriau.. ZOdziu - jeigu pasidarysiu svente - tai ir turesiu, o jeigu ne, tai pati kalta busiu...
Jau neturiu nervu viai... ir visai nelaukiu svenciu.. Siemet maniau pasidarysiu svente - pasikviesiu tevus ir broli svest Kuciu.. Nu tai kurgi - islindo grazuolis ir pasake - tai ir mano tevus reikia... Na, kaip manot, bus man svente? Kosmariskai neper nesu nei vieno nei antro... bet teks kentet...

Kažkada pati gražiausia ir laukiamiausia mano šventė buvo...vėlinės... Dėja ir ši nebepatinka, nes kiaurą dieną tenka praleisti mašinų spūstyje blaškantis iš vieno Lietuvos kampo į kitą...
Kalėdos man dar pusė velnio...nu bet Naujametis triskart blogiau nei nuosavas gimtadienis... Nuo gimtadienio gali pabėgti- išvykt kur nors, apsimesti kad šiandien eilinė diena, tiesiog užmiršti... Bet kur tu ***** pabėgsi nuo Naujamečio? Niekur , net gūdžiausiam miške girdėsi girtų stugavimus, fejerverjų aidą... FUUUUUUIIIIII !!!Vat ant šitos masinės psichozės, kuri dar drįsta vadintis švente- tai tikrai pykstu Kažkokia sintetinė dirbtinai suforsuota šventė, skatinanti mus ištuštinti savo kišenes ir pajusti visą savo gyvenimo beprasmybę, visame gražume, paryškintą fejerverkų šviesos...

Nesigadink sau švenčių - pagudrauk truputį. Sakyk man per daug ruošos su tiek svečių - ir tai net nebus joks melas. Va, šioms kūčioms kviečiam mano šeimą, o per velykas pakviesime tavuosius. O iki velykų toli, galėsi tada pasiūlyti jam pačiam paorganizuoti ką nors (juk jo tėvai ateina) - gal ir iš viso nuplauks. Tik truputis švelnumo ir gudrumo - ir bus šventė namuos
O kompensacijai pasiūlyk kalėdų rytą jam su vyresne dukrele nuvažiuoti pas jo tėvus su dovanėlėmis. O tu pasilik namuos apsitvarkyti. Ir seneliai pasidžiaugs, ir tu ramybę turėsi, galėsi apsitvarkyti, kalėdų pietums ar vakarienei pasiruošti. Žodžiu viskas įmanoma. Gerų švenčių

Nu šaunuolė, aifa Gerą išeitį radai

nu aifa, tiesiog saliamonas
is kur man tos isminties tiek pasisemti? bliamba, depresija uztai ir yra depresija, kad jokio racionalumo nebelieka. emocijos virsu paima, o kai jos ne pacios geriausios, tai ir einu snukiu zeme ardama. o noreciau as irgi taip ramiai, kaip aifa, viska issispresti

Tai, ką čia perskaičiau, nuskambėjo man kaip ne kokia tai depresija, o paprasčiausias GAIESTIS SAU Mergos, baikit savęs gailėjusios, apsižvalgykit aplinkui. Jūs turite vaikų, kurie (kaip ir jūs, beje, vaikystėj) laukia KALĖDŲ. Pačios rašot, kad jums vaikystėje Tai buvo didžiulė šventė. Pykstat ant vyrų, kurių šeimoj nebuvo švenčiamos Kalėdos. O ką pačios darot? Jūsų vaikai užaugę irgi nemokės džiaugtis ta švente, nes jų mamos nenori ta švente džiaugtis . Kaltinat savo vyrus. Prieš kaltinant ką nors, pirma pažiūrėkit į save. Gal čia ne vyras kaltas? Kaip jums atrodo, jei jūs su vaikais puošit eglutę, džiaugsitės dovanėlėm (kad ir sau dovanotom) ar vyras taip ir liks nuošalėj? Abejoju. O jei ir liks, tai tegu ir užsiknisa su savo televizoriais kur kitam kambary, ir nerodo vaikams blogo pavyzdžio. Taigi mes-MOTERYS. Visada priverčiam vyrą padaryti tai, ko mes norim.
Jūs norite, kad jūsų vyrai darytų jums šventę. O ar pačios jiems darote šventes?
Vienu žodžiu, pasikartosiu, baikite savęs gailėtis ir pagalvokit apie vaikus.

Letta, problema yra sudetingesne. ar tu labai gali dziaugtis pries savo valia? jausmu nepasirinksi. as ir kalbu apie tai, kad visi dziaugiasi, o tau liudna. ne todel, kad nenori, o todel, kad negali. ar labai juokiesi, kai tau liudna? dirbtinas tas juokas gaunasi, apsimestinis. atsimenu, darzely karnavalas, o as i ji atbegus tiesiai is psichoterapeuto. ar labai linksma buna? zinok, ne. o mano vyras vien nuo egles vaizdo namie susinervuoja ir apsiniaukia. ne tai, kad lieka nuosalej, iseina is viso is namu i darba, kad nei eglutes, nei dovanu net nematytu. ir svenciu jam jokiu nereikia: nei gimtadieniu, nei Nauju metu, nei kaledu, nei Velyku. nuo ju jis tik niureja ir bjaureja, nes i darba negali eiti. as manau, kad tokiu atveju tikrai yra kazkas su zmogum negerai, kad vyksta toks svenciu atmetimas. todel ir kalbu apie depresija. bet negali pasirinkti, ka jausti, gali tik apsimesti, kad tau linksma. taip as ir apsimetu pries dukra, bet jai jau 10 metu, ji zmogus ir protingas, ir jautrus - taigi mato, kad mamai is tiesu visai negera. nes svente yra tada, kai tau sirdy nuosirdziai svente. o kai ne - tai ir jauciasi. gal as gerai apsimesti nemoku...
o del to privertimo - gal as ne moteris, bet nesugebu priversti vyro svesti. kaip tu priversi arkli gerti, kai jis to nenori? is kitos puses - nesinori zmogaus kankinti, jau rasiau. ner bjauriau, kai turi svesti todel, kad kazkas kitas to nori. tai toks cia ir gailestis, Letta.
o del uzsikinisimo kitam kambary - tai erdves truputi per mazai, kad uztektu ir sventems, ir depresijoms, ir 2 vaikams, ir eglei, ir tieks, kas nori nuo viso to izoliuotis. dabar isivaizduok save vaikystej - ar labai butu linksma, kai pribegi prie tevo pasigirti, ka tau Kaledu senis atnese, o jis atsuka nuo lovos niuru veida i tave ir sako: aha...labai gerai...ir toliau isismeigia i telika. kol vaikui 3 ar 5 metai, jis to nefiksuoja, bet kai 10, tai jau beveik suauges zmogus, kuris puikiausiai skanuoja aplinkiniu nuotaikas.
o kas liecia dovanas...va as jau 10 metu pati sau po egle dovanas dedu. manau, kad nieko ner liudnesnio. 'sam knizku napisal, sam izdal, sam citaju...'. taigi tai, ko noriu, as ir taip galiu nusipirkti. kodel turiu tai daryti per Kaledas? atsakymas - kad dukra nemanytu, kad as nuskriausta, nes kaledu senis man nieko neatnese...nu bet ar smagu buti sau Kaledu seniu? taip, as juo esu, bet man nelinksma, nors tu ka.

Tai gal tada reikia tik džiaugtis, kad tą dieną vyras sėdės darbe ir jums nuotaikos negadins? Visoj šitoj istorijos labiausiai man gaila vaikų. Jie nekalti, kad turi tokius tėvus. Tėvų juk nepasirinksi

Iš tikrųjų, nėra ir man labai gerai. Širdis draskosi į daug gabalėlių Liūdna, nes tėtis išvažiavo uždarbiauti į užsenį ir negalės švęsti švenčiu su šeima, su anūkais... Liūdna, nes po Naujųjų gali ir mums tekti išvykti iš Lietuvos nežinia kur... Liūdna, nes jau metai, kaip vyras išėjo iš gerai apmokamo darbo, tikėdamasis dar geresnio, o gavosi šnipštas ir dabar mes gyvenam iš to, ką gaunam už vaikus ir mano Sodros pašalpos... Dar daug dalėčiau rašyti... Bet, kaip su vyru šnekam:"Kalėdų senis bus nepaėdęs, bet vaikui šventė bus."
Aišku, lengva man šnekėti, kai šalia geras, supratingas ir viską tik dėl mūsų pasiruošęs paaukoti žmogus (čia aš apie savo vyrą ) Aš optimistė ir esu tikra, kad po juodo gyvenimo etapo ateis baltas.

Ai, nu va, norėjau jus padrąsint, o kas gavosi- ašarų pakalnė

O PER ŠVENTES VISAI NESIRUOŠIU LIŪDĖTI. TO LINKIU IR JUMS. JEI NĖRA, KAS ŠALIA PAKELIA JUMS NUOTAIKOS- PAČIOS JĄ PASIKELKIT

na va...o zmoniu visokiu buna. salia manes siuo metu pasimetes, depresyvus ir niurus zmogus, pasiruoses begt per devynis laukus nuo visokeriopu svenciu. ir nezinau, kokios sienos reiketu, kad uzsitverti galeciau ir sventine nuotaika pajusciau.

nu jo, i skura gavom nuo Lettos...
Noreciau padaryti taip kaip Aifa siule.. ir jau daug kartu taip darau, bet blin uosviai ir yra tam, kad jiems neitiktum.. Viskas jiems negerai - ir tai, kad vienais metais pas juos kucios, kitais metais pas tevus.. ir per Kaledas atvirksciai.. Ir tai, kad pernai jie pas mus buvo... Jiems vis tiek negerai.. ir is tikruju nezinau, kaip jiems gerai.. Bamba paskui visam Kaunui ir musu kaimui, kad as tokia anokia...
As visai saves negailiu, bet man ne sventes, o vargas gaunasi... Viska darau ne todel, kad noriu, o todel, kad reikia... Ir nesu zanuda, kuri sedi kampe ir saves gaili.. anaiptol.. Va, siandien su kruvinais pirstais darbe sedziu, nes vkar ii isnaktu kurpiau savo merginai grybo skrybele... Ideju netruksta, tik kad kartais varikliuko pasigendu, nes savasis baigia uzhkalt jau.. O vyrui, tai kas - viska gi as padarysiu, dovanas visai familjai irgi as nupirksiu (na jis, aisku finansuos)...
Ai, zodziu...

Letta, labai klysti, jei galvoji, kad mes savęs gailimės. Nebūtų mano vaikų tai ir galvos dėl švenčių sau nesukčiau. Tau sunku ir įsivaizduoti, ką jaučia žmona, gyvendama su vyru, kuris niekada nepatyrė šeimyniškos šilumos. Teoriškai gali postringauti - daryk taip anaip, o praktikoje viskas yra kitaip. Aš jau aštuonerius metus visokiausiom gudrybėm mėginu nors truputuką pakeisti savo vyro požiūrį ir ne tik į šventes, bet ir į pasaulį. Jis keičiasi, bet labai lėtai.
Dėl manęs tegu jis per šventes kiurkso, kur nori, bet man skaudu, kad jis skaudina man artimus žmones. Aš visada su baime laukiu švenčių, nes nežinau, kokią kiaulystę jis iškrės per jas. Visas šventes būnu įsitempus kaip styga.
Manau, kitais metais teks ir man, kaip Jenifer, pirkti sau dovanėles ir kišti po egle, vaidinti, kad viskas yra tvarkoj. Kol kas vaikai maži, ir šiais metais sau dovanų nedovanosiu, o vyrui, savo tėvams, jo mamai (kuri vargu ar verta tokio pavadinimo), vaikams jau nupirkau ir supakavau. Iš visų jėgų stengsiuos sukurti vaikams šventę, kokią aš turėjau vaikystėj. Bet už tėvą aš vaidinti negaliu...

Ну вот- и у меня тоска Тоска по снегу и северу Не могу никак привыкнуть - праздник без снега, горки, водки, валенок