Vyresnio vaiko žindymas

Naujagimių geltą iš principo reikėtų pradėti stebėti, jei bilirubinas nepradeda kristi ar pradeda didėti praėjus savaitei. Ir tai dar ne kiekvienas pediatras imsis priemonių.
(Dėl to labai svarbu dažnas žindymas pirmomis dienomis.)

Būtent dažnas žindymas pirmomis dienomis yra numeris vienas priemonė naujagimių geltos prevencijai. Bet gyd. patogiau - pakišai po lempom ir tiek bėdos.

Antra vaikeli gimdziau Anglijoje...Pagimdziau 8.40, o apie 17 valanda jau buvom namuose!!

as dar net nemamyte, bet labai norejau pasidziaugti uz jus visas, ir pasakyti kaip gerbiu mamytes kurios maitina vaikiukus iki 2, ar net iki 3metuku
saunuoles jus, kad nebijot aplinkiniu repliku , juk atsiranda kas dar ir pasako kad ilgas maitinimas kenkia vaikui nu bet zinot nevisi gi ispruse

labai saunuoles esat!

kiek visko čia sužinau AČIŪ, mergytės, už pasidalinimą žiniomis Mano nei vienam vaikui nebuvo ligoninėj geltos, bet be MP pabūdavo vos pusvalandį ar valandą ir vėl ieškodavo kur tas pienukas Dabar žinosiu, kad galbūt dažnas pienuko gėrimas ir išgelbėjo nuo geltos abu mažulius

Įdomu kaip Pingvinukui sekasi? Vaikiukas gi sirgo, kaip su tuo pienuko valgymu dabar jam?

Kodėl teigi, kad gydytojui patogiau naujagimį "pakišti po lempa". Jei jau kaip išeities tašką imsime gydytoją, kuris tingi dirbti, galvoti ir apskritai ką nors veikti atėjęs į darbą, tai "patogiausia" atiduoti naujagimį motinai ir paliepus žindyti, eiti žiūrėti televizoriaus
O jei be ironijos, tai po UV lempomis dedami nuajagimiai, kurių netiesioginio bilirubino lygis pasiekia tam tikrą kritinę ribą, kai tolimesnis jo augimas gali rimtai ir negrįžtamai pakenkti smegenis.Žindymas šioje situacijoje palaiko reikiamą skysčių balansą, kuris padeda pašalinti perteklinį bilirubino kiekį su šlapimu, tačiau jei eritrocitų hemolizė intensyvi, vien su žindymu ar papildomu skysčių įvedimu čia neišsisuksi

Būtent, kiekvieno po lempom ir nekiša. Mano mergytei buvo prasidėjus naujagimių gelta, bet niekas jos negydė, o po savaitės jau buvom ją pamiršę. O mažiukas, net ir lempų gavęs, dar 3 mėn buvo geltonas. Tokio tipo geltą vadina ne naujagimių, bet motinos pieno gelta. Būtent žindymas ją ir palaiko, nes "konfliktuoja" motinos ir vaiko kraujo grupės. Na, nemaitinti, laimei, niekas neliepia. Beje, iš savo patirties galiu pasakyti, kad ne kiekvienas gyd. sugeba įvertinti bilirubino koncentraciją kraujyje. Gerai, kad dabar atsirado protingų prietaisų, kurie išspausdina ne tik atsakymą, bet šalia parašo ir normas.
Ir dar, jei jau varau ne į temą, tai parašysiu, kad mano manymu, 3 dienos ligoninėj yra viena iš sėkmingo ir ilgo žindymo sąlygų. Patyrusiai mamytei gal tai ir neturi tiek reikšmės, bet tai, kuri susilaukė pirmagimio, tikrai reikia pagalbos. Aš asmeniškai gavau daug informacijos, kaip paduoti krūtį, ką daryti jei krūtys sukietėjo, ar skauda spenelius. Prigrasino žiemą neapsirengus nelėkti skalbinių džiauti ir t. t. Manau, kad per kelias ligoninėje praleistas valandas mamytę galima išmokyti mišinuką sumaišyti, bet žindyti, tai nelabai. Turbūt todėl užsieny mažai ilgai maitinančių.

Žiūrint, kokioj ligoninėj gimdai. Kitur tokią 'pagalbą' suteiks, kad ne tik mamytė nemaitins, bet dar psichologinių problemų turės.
Savo vaikus gimdžiau ir auginau JAV ir galiu pasakyti, kad mano asmeninė patirtis tokia: JAV daugiau informacijos ir palaikymo žindymo klausimais tiek iš ligoninės personalo, tiek iš ginekologo bei pediatro, tiek iš draugų ar šiaip aplinkinių žmonių. Praktiškai didžioji dalis JAV gyvenanančių mano draugių, kurios norėjo žindyti, žindė, ir ilgai. Tuo tarpu Lietuvoj didžioji dalis draugių ir pažįstamų (jau nešnekant apie tas mamas, apie kurias skaitau forume) vadovaujasi sena informacija ir labai anksti baigia žindyti, sąmoningai arba ne. Kartoju, tai mano asmeninė patirtis. JAV - didelė valstybė, ir statistiškai gal ten ir nėra tokia puiki padėtis su žindymu. Tačiau tie 40% Lietuvoje irgi nieko gero nesako. Dar vienas skirtumas - JAV labai daug viešos informacijos, programų, palaikymo akcijų, susijusių su žindymu. Lietuvoje dar viso to tik pradžia...

Vakare uzmigo su MP, o nakti niekaip neprisimenu ar prase
Malonu, kad pasiteiraujate

Na, mano patirtis kitokia. Kol neskaičiau SM, atrodė, kad visos aplink maitina. Net tos draugės, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių trumpai maitino pirmąjį vaiką, antrąjį ar trečiąjį maitino daug ilgiau. O gimdžiau dviejose skirtingose ligoninėse Kaune ir buvau labai patenkinta naujagimio priežiūra.

Ne, ne tai, kad gydytojas tingi dirbti, bet būtent, kad jis turi pateisinti savo, moters ir naujagimio buvimą ligoninėje. Vietoje to, kad mokytų taisyklingai ir dažnai žindyti, yra paprasčiau pašvitinti vaiką lempomis ir sugirdyti aiškų kiekį skysčių, nes neaišku kiek tas vaikas pirmom dienom suvalgo iš krūties, o nežinoti ir laukti - kaip ir sakai, baisi rizika ir atsakomybė. Geriau apsisaugojimui profilaktika.
Palikti mamai vaiką ir mokyti ją žindyti yra žymiai sunkesnis užsiėmimas.


Motinos pieno gelta "gydoma" tris paras nusitraukiant pieną ir jį užvirintą ir atvėsintą sugirdant vaikui. Per tris paras tokia gelta praeina.

Buvimas ligoninėje - kaip rodo mano pažįstamų moterų, o ir apskritai Lietuvos žindymo statistika - yra vienas ir nesėkmingo žindymo sąlygų
Pora visiškai šviežių atsitikimų. Viena mama žindė savo savo naujagimę sėdomis ir buvo aprėkta "Kas jums sakė, kad naujagimį galima žindyti sėdint???", o jos palatos kaimynės prieš kiekvieną maitinimą kruopščiai su muilu plovė spenelius, o rankas valėsi su drėgnom servetėlėm. Kita mama žindė jau gulėdama ir paprašė sesutės pažiūrėti ar ji teisingai pridėjusi vaiką, sesutė atsakė, kad turi baisiai daug darbo su naujagimiais (kažin, kodėl jų neišdalino mamoms?) ir negali čia su ja užsiiminėti, o po kelių minučių vėl užbėgo į palatą paprašyti naujo laikraščio paskaitymui... Čia Vilniuje

O man pienas pradėjo tekėti iš kitos krūties, kai viena maitinu. Pasijutau kaip prieš metus...

Jei apie ligonines, tai pasisakysiu ir aš "truputį". Atsimenat, rašiau, kad pirmagimį maitinau iš buteliuko savo pienu iki 9 mėn. Po gimimo 1,5 sav. valgė iš krūties, o paskui atsisakė. Tai per tą laiką (1,5 sav.) man iš viso patronuojanti sesutė liepė pirkt mišinuką, nes neva aš pieno neturiu. Kaip nustatė kažin? Pažiūrėjo, kad mažai į pamperį padarė ir nusprendė. Kad ir 20-metė buvau, nepasidaviau- nusitraukiau pažiūrėt kiek to pienuko. Cha! buvo pilnut pilnutėlis buteliukas!
Bet juk aš apie ligonines ketinau O prie ligoninių pasakysiu, kad kaltinu ligoninės personalą, jog mano naujagimis atsisakė krūties. Kodėl? Ogi po sunkaus gimdymo (vaikas gimė pridusęs), jį iš manęs paėmė. Aš laksčiau iš 3 į 1 aukštą maitint vaikučio kas 3 val. (žadintuvo neturėjau). Naktį man liepdavo neiti (ir liftas neveikdavo), bet aš vis tiek laiptais nuskuosdavau. Ir ką- ateinu 3 val. nakties ir matau vaizdelį : suguldyti vaikai, o 2 sesutės sustatę jiems buteliukus (5-7 vaikai buvo palatoje ir vienu metu visi valgė), apkamšę adialiukais tuos buteliukus, kad nenuvirstų, maitina mišinuku. TAME TARPE IR MANIŠKĮ Aš tiesiogine prasme klykt ant jų ėmiau. Vaizdelis, aišku, išsišokėliškas- 20-metė piemenė ant 50- mečių darbuotojų kaukia... Klausiau ar vaikas rėkė, kad maitina? Tos:"NE". Tada aš: "tai kam jam kišat mišinį, kur man paskui pieną savo dėt?" O tos:" Mes dėl jo vieno nesikelsim, kai jis išalks ir rėkt pradės..." Kovojau vis, kad nerikdytų, kad mane kviestų jei verks... Tai po to buvo 1 k. į III aukštą paskambinę, kad vaikas verkia. Nu siaubas kažkoks. Ir apskritai, aš ateidavau maitint, tai matydavau tokį vaizdelį kol maitinau: atneša mišinį ikiša naujagimiams, apkamšo adialiukais ir išeina Matyt, jei kuris springtų iš kūdikių aš turėčiau atsakyt, nes sėdėjau toje palatoje???
Tai va, kai namo parvažiavom ir po kelių dienų vaikas atsisakė iš krūtinės valgyt, tai kaltinau tą maitinimą iš buteliuko (tarybiniais žindukais, stikliniais buteliukais) Gal ir aš klystu, bet pagrindo kaltint, manau, turiu. Ir dar. Kai išsireikalavau iš pogimdyvinio skyriaus, kad mane paleistų ir nusileidau pas vaiką (nes jį norėjo stebėt, kadangi jį psichu laikė, pranašavo, kad kvailiukas bus, raminamuosius leido), tai griežtai uždraudžiau leist raminamuosius (širdis taip liepė) ir vaikas buvo ramut ramutėlis, o naktį niekada nesikėlė valgyt. Išmiegodavo nevalgęs 6 val.

Ir iš tiesų, po tokio kovojimo už vaiką man buvo didžiulė trauma ir paranoja, kad prieš mus visi nusiteikę... Tų psichologinių problemų atsikračiau tik pagimdžius antrąjį, po 6 m. Iki tol man priminus gimdymo namus būdavo ašarų pakalnės mažiausiai 2 dienoms ir pyktis, kova širdy, apmaudas, kad man vienai taip nepasisekė...

P.S. Jei kalbant apie medikų pranašystes, koks nevykėlis bus mano vaikas ir, kad JEI vaikščios, tai tik vėlai- gerokai po metų... tai pasakysiu kas iš vaiko išaugo: vaikščioti savarankiškai pradėjo 8 mėn. 2 sav. Dėl kvailumo, tai nežinom kaip čia geriau padarius, nes mokykloje jam per lengva. Norėjom šiemet dvi klases beigti per vienerius mokslo metus, bet susirgo plaučių uždegimu, tai persigalvojom. Bet nuėjęs, po 2,5 mėn. į klasę išsilaikė visus testus aukščiausiais balais ir t.t. Ir kam reikėjo man taip spjaudyt į širdį tokiais būrimais taip ir nesupratau