Vyresnio vaiko žindymas

Sveikutės Ačiū visoms mamytėms už supratimą ir pagyras , tik iš tiesų girt nėr už ką, tiesiog labai norėtas ir lauktas vaikas buvo, todėl norėjosi būti pačia pačiausia mama, kuri už mažulį pakovot gali, pasirūpint net geriau už vyresnes (nes jauna gi buvau, tai sau ir kitiems įrodyt norėjau, kad labai apgalvotas yra mūsų žingsnis turėti vaiką )

Apie nutrauktą pienuką. Mano mažius tai nutraukto nė pro kur negėrė. Vandenį gerdavo iš puoduko (buteliuko griežtai nepripažino), o pienuko- ne. Tai paslapčiom atiduodavau vyresnėliui O kad nepajustų skonio skirtumo, tai dar karvės pieno įpilavau kažkiek. O ką daryt, jei veržia ir reikia nusitraukt, o mažius negeria ir nelabai košių pripažįsta, negi į kriauklę pilt?

Straipsnis Bent mano neskaitytas. Labai labai patiko AČIŪ.

Aš irgi labiausiai pastebėjau MP naudą vaikui, kai kibdavo kokia liga.... Tai va, taip ir neprilipo niekas- jokių antibiotikų jam nereikėjo Ir juokingas visų stebėjimasis, kaip vyresnėlis mažas buvo linkęs sirgti ir koks jaunėlis stiprus Kažin, kodėl???

Reikės tyčia mūsų gydytojai pasakyt, kad tik neseniai baigėm pienuką žįst, kai ji lygins abu broliukus ir vėl stebėsis, nes žinau, kad mūsų gydytoja nors ir homeopatė, ir labai tikinti natūralumu, tačiau tikrai ne už tai, kad iki 2 m. ar dar ilgiau vaiką maitinti (kai buvo 1,5 m. mažiui, daktarytė stebėjosi ir klausė ar tik nereikia baigti maitinti, nes vėliau sunkiai seksis ). Trumpiau tariant, pati galės įsitikinti žiūrėdama į vaikų ligos istorijas, kad yra didelė ilgo maitinimo nauda Gal ir kitoms mamytėms pradės rekomenduot kuo ilgiau maitint?

Skaitydama lialkos istoriją galvoju, kad man labai pasisekė, kad laiku gavau gerus patarimus dėl žindymo. Kai gimė pirmagimė, nebuvau tokia išmintinga mamytė, kaip lialka. 2-ą naktį gimdymo namuose ištiko krizė: vaikas visą vakarą valgė, o pienas nebebėga, speneliai nukramtyti, aš pervargusi. Mažoji pradėjo rėkti visa gerkle. Gal pora valandų niekaip negalėjau nuraminti. Sesutės net žinduką buvo atnešę, ir vandenėlio su gliukoze davė (ne mišinuko ir ne raminančių!!! ), niekas nepadėjo. Tada atėjo tokia švelni švelni sesutė, paguldė mus abi į lovą, apkamšė antklode, padavė dukrytei papą, paglostė ir paaiškino, kad aš dabar mama ir turėsiu derintis prie vaiko poreikių, net į tualetą negalėsiu nueiti, kada tik į galvą šauna. Abi tuoj pat nulūžom, o ryte nubudau su pilnomis krūtimis pieno.
Panašiai nutiko ir grįžus namo: maitinau visą rytą, o pienas nustojo bėgti, vaikas rėkia. Skambinu savo gyd, pasakoju, kas nutiko, klausiu, kokį mišinuką nupirkt, o jis man sako, "duokit krūtį". Galvoju, kažko nesuprato, vėl iš naujo aiškinu, kad maitinau, maitinau ir pieno nebeliko, o jis man vėl: "duokit krūtį". Pagaliau pavyko išklausti, kuris mišinukas geresnis, bet buvau viena namie ir paaiškėjo, kad niekas negali man jo atvežti. Tai teko duoti krūtį, kaip liepė, gyd. Šiaip taip pavyko nusiraminti, o vakare mišinuko jau nebereikėjo... Taip ir nebepradarėm mišinuko pakelio, o kai išvalgydavo abi krūtis ir nepasisotindavo, tai maitindavau "iš trečios", t. y. vėl iš naujo.

Sveikos . Mūsų gydytoja, ačiū dievui, šiuo klausimu tolerantiška. Tik kai dukrytė sirgo sakė gerai, kad maitinu. O šiaip pati neskatino ilgiau maitint. Nors pati turi mažiuką .

Kai mažius gulėjo po lempomis, tai man atnešdavo jį pamaitinti kai tik nubusdavo, kas 2-3 val. dieną ir naktį. Sakė, kad blogiausiu atveju galima bandyti papuką net į inkubatorių įkišti ir pamaitinti. Manau tai geriau nei virintas pienas

Metodas virinti pieną naudojamas ne naujagimių, o 'mamos pieno' geltai 'gydyti'.

Na, mums šito neprireikė. Nors vėliau bilirubinas dar būdavo padidėjęs, bet tilpdavom į normos ribas, tai daugiau ir negydė. Būtų labai įdomu, jei paaiškintumėt, kaip tas metodas veikia. Ar užvirinus dingsta kažkokios medžiagos?

Is tiesu be galo malonu skaityti tokius postus, tikrai yra atsidavusiu savo darbui zmoniu Kad tik daugiau ju.........

lialka, skaiciau tavo istorija, kuri taip primine mano pirmagimes gimima...Gime 'pridusus', iskart buvo isnesta i intens. terap.skyriu, prie jos man net neleido prisiliesti Viena akusere sauke kodel nenusitraukineju sparciai besigaminancio pienelio, antroji porino, jog ne negalvociau to daryti Zodziu kaip is kokio kosmaro. Gal todel antrasis Gimdymas buvo svente ir didelis dziaugsmas. Ir zindymas - didele palaima......

Čia gal Raideles daugiau žino, aš tik girdėjau žindymo kursuose, kad taip daroma tais išskirtiniais atvejais.

Prašaus į gretas. Mano mažei 1 m. ir 3 mėn. Maitinu krūtimi ir kol kas neplanavau nutraukti. Termino irgi neturiu, kad pvz. nuo 1,5 metų fabrikas užsidaro. Tikiuos, pati atsisakys. Optimistė
Pirmojo žindymo patirtis mano irgi nekokia, kaip perskaičiau vienam poste (visko neskaičiau ) Naktinė seselė apreiškė, kad mano krūtys visiškai nepritaikytos vaiko žindymui ir nieko nebus su tuo natūraliu maitinimu ir be abejo įbrūko mišinuko O aš nedrįsau prieštarauti Tiesa, dukrytė atpylė visą tą mišinuką O ryte naujagimių seselė pasakė, kad viskas pas mus bus gerai, kad maitinsiu ir turiu pakankamai pieno. Antra naktis buvo baisinga, nes vaikas nemiegojo ir klykė, klykė, klykė Bet kai jau susiruošiau eiti paryčiui prašyt mišinuko, ji užmigo, o ryte ta pati naujagimių sesutė pasakė, kad po krizinės nakties dabar viskas bus OK pas mus Kas dar iš GN?.. Na primygtinai siūlė čiulptuką. Bet taip ir nepirkau nei vieno, nors mano mama labai spaudė, nes rėksniukę auginu. Gal atsukus laiką atgal pirkčiau, nes matau, kaip palengvina jis gyenimą draugėms su mažais vaikais, bet greičiausiai viską daryčiau taip pat . Sunkiausia buvo su pilvo bėdom. Klykimas nuo 9 ryto iki 11 vakaro po kiekvieno maitinimo... Ir taip iki maždaug 6 mėn. Vieną vakarą jau siunčiau vyrą mišinuko ir buteliuko pirkt, atrodė išprotėsiu. Na mano laimei jis suprato, kad tiesiog labai pavargau, bet sau neatleisiu tokio sprendimo, tad vėl vaikas mišinio negavo. Nežinau, gerai ar blogai, bet išgyvenom tą laikotarpį. Labiausiai "patiko" gastroenterologės pasakymas: "Mano vaikai klykė ir tavo klyks"
Viešai nemaitinu, man labai nepatinka, kai dukrytė drąsko man rūbus, tad stengiuos kažkokią tvarką įvest, pvz. žindyti tik lovoj. Bet ne visada pavyksta
Blogiausia, kad vis dar maitinu naktimis. O literatūroj labai skirtingi atsiliepimai apie "buteliuko kariesą", pamačiau pas dukrą ant viršutinių dantukų dėmeles ir jau panikuoju Bandysiu vesti pas odontologą, o ji pas mane taip "myli" medikus... Labai nenoriu patekt pas žindymo priešininkę Savo stomatologę dėl to palikau.
Kartais pagalvoju, kad tas žindymas labiau reikalingas man, o ne vaikui... Nors kai ilgiau negauna krūties, tai džiaugsmingai prie jos priglunda

Gemini, dėl dantukų - naktinis pienukas nekenkia, kenkia, jei lieka cukraus iš maisto vakarinio, (rašėm jau šitoj temelėj) kad reikia vakare dantukus pavalyti, ir ramiai sau valgyti naktį.