_ Nieka neduociau_
Priezastis paprasta, nesvarbu, kad tai buvo ankstyvos jaunystes susizavejimas tiek is MB ar mano puses. Jei gimtu sunus, jo ex vardu,kad ir koks grazus bebutu nevadinciau del pagarbos savo antrai pusei, net jei jis visos priesistores ir nezino.

Gimus mergaiciukei, ja vadinti brangiausiojo pirmosios meiles vardu irgi nenoreciau, kazkaip kraupoka butu, juk tada jis i ja ne tik ziuretu, kaip i mudvieju meiles vaisiu, bet ir kaip i neissipildziusia svajone

. Kazkuri SM minejo, kad klasiokas gimusia mergyte pavadino klasiokes vardu ir kiek supratau prisipazino, jog tai buvo jo slapta simpatija

. Brrr... Nenoreciau buti ta klasioke, juolab jei esu susikurusi savo gyvenima. Juk visoms is sykio i galva lenda mintis - jis apie ja tebegalvoja. O kaip jaustis mamytei, jei ji zino vardo "reiksme"

- is sykio vyro zvilgsnis i durkrele ir prisilietimai itartini darosi. Ne ne uz ka sitokios kancios nenoreciau ir apie tai net galvoti nenoriu

, lai visi ex ir lieka ex su visais tais graziais vardais, juk ant svieto ir dar grazesniu yra