Atsakiau, kad duočiau, jei gyvenčiau kitame mieste, nors ir kitu atveju iš tiesų, nematau čia nieko tokio, bet tiesiog jeigu gyventume tam pačiam mieste, tai galėtume susitikt, ir tas ex prisigalvotų bet ko O šiaip papasakosiu, gal bus įdomu: Erika vuvo mano vyrioko meilė Bet šį vardą svarstėm abu ir viena iš mūsų pupų būtent Erikutė Bet tikrai ne tos meilės garbei (cha, bent jau vyras taip sako ) Na, teisybę pasakius buvo taip: tiesiog kai darėm sąrašą ir parašiau šį vardą, brangusis pasakė, kad jam labai gražus vardas Erika, bet turbūt nebenorėsiu jo duot, kai sužinosiu kai ką Kai paklausiau ką, tai pareiškė, kad mokyklos laikais kažkiek laiko draugavo su tokia klasioke vardu Erika (čia ne pirmoji meilė buvo, ačiū Dievuliui ) Na, bet man vardas ant tiek mielas, o ir tą jo meilė buvo seniai ir neilgai truko, kad neatbaidė, o ta Erika, kaip jis sakė, po mokyklos įstojo į Klaipėdos universitetą ir lig ten pasiliko, tai viskas ok, neturėtume jos sutikt
O bet šiaip jei meilė būtų kokia labai rimta, o juolab be atsako ir nelaiminga - tai būtų visai kitas reikalas, ir iš mano, ir iš vyro pusės. Tada ko gero tikrai neduotume to vardo
O bet šiaip jei meilė būtų kokia labai rimta, o juolab be atsako ir nelaiminga - tai būtų visai kitas reikalas, ir iš mano, ir iš vyro pusės. Tada ko gero tikrai neduotume to vardo
Tikrai nevadinčiau savo vaiko ex vardu. Išblėsę tie jausmai ar neišblėsę (kokie jie bebuvo), vardas vis tiek pirmiausia su ex asocijuotųsi. Praeitį palieku praeičiai
Neleidžia balsuot Gal vėliau pavyks O atsakymas: niekada neduočiau. Kad ir koks man tas vardas būtų gražus, bet ne ne ne Mano buvusio vaikino vardas man buvo nerealus, labai gražus, patiko dar prieš mūsų pažintį su juo, o po to dar stipriau ėmė patikti, bet kai išsiskyrėm net negera būna išgirdus tokį vardą, kaip jo, nes skaudūs prisiminimai, ir nors jau seniai viskas baigta ir myliu savo vyrą, bet turbūt kažkas visgi amžinai liks širdyje, todėl negalėčiau vaiką šaukti jo vardu, kaskart primintų ir skaudintų, būtų asocijacijuos su kažkada mylėtų, o šiuometu nebemėgiamu žmogum, o juk taip negalima...
Bet nežinau, gal jei išsiskyrtųme ir būtume draugai ar tiesiog išsiskirtume be pykčio ir ašarų, gal ir nekreipčiau dėmesio, ir duočiau tokį pat vardą (aišku, jei man labai gražus būtų ir vyras nežinotų apie tai, kas buvo ) Na aš nežinau, ar taip būtų, tik numanau Bet pagalvojus geriau tikrovėje ir tokiu atveju visgi aš neduočiau buvusio vaikino vardo
Bet nežinau, gal jei išsiskyrtųme ir būtume draugai ar tiesiog išsiskirtume be pykčio ir ašarų, gal ir nekreipčiau dėmesio, ir duočiau tokį pat vardą (aišku, jei man labai gražus būtų ir vyras nežinotų apie tai, kas buvo ) Na aš nežinau, ar taip būtų, tik numanau Bet pagalvojus geriau tikrovėje ir tokiu atveju visgi aš neduočiau buvusio vaikino vardo
As neduociau,bet mano buves savo dukryte pavadino mano vardu .
Meluociau jei sakyciau,kad nemalonu
Meluociau jei sakyciau,kad nemalonu
Balsavau už "duočiau jei vardas būtų gražus" kadangi nebuvo ex'ų gražūs vardai nei vienas tai negresia O šiaip irgi su išlygom, jei skaudus išsiskyrimas ir prisiminimas iki šiol tai neduočiau
Duočiau tik paauglystės "meilės" vardą - tai yra tik tuo atveju, jei dabar suvokiu, kad ne jausmai, o vaikiški pasvaičiojimai buvo kitais atvejais, apie kuriuos spėjau pagalvoti, nemalonu būtų ir prieš vyrą, ir prieš save, o prieš tą buvusįjį tai gėda išvis
Žiurint kokia ta meile buvo .Bet gal visgi rinkciausi kitus vardus nei meiliu buvusiu
Neduociau jau vien del to, kad vardas visda kelia kazkokias asociacijas, o vaikelis - sventas reikalas Nera ko jo maisyti su visokiom meilem Be to, nemaloniai jausciausi jei mano ex pavadintu savo vaika mano vardu.. Kazkaip nemalonus jausmas man kyla kai apie tai pagalvoju..
Neduociau,o jei vyras sugalvotu duot savo buvusios meiles varda musu dukrai,niekada nesutikciau. kaip ir pati neduociau sunui savo buvusios meiles vardo, kam to reikia varda gali ir kita pasirinkti.