Globos "malonumai"

Sveikos, merginos. Nors aš šiek tiek pasikeitųsi, bet tikiuosi pažinsite Esu ta pati temos autorė
Seniai nieko nerašiau, nes kartais apie tas problemas net kalbėti nesinori. Norisi bėgti kurnors toliau, kad niekas mūsų nesurastų. Tik dabar dar iš savo patirties galiu pasakyti, kad nebežinau, ką darau gerai, o ką ne. Žinau tik vieną, kad turiu padaryti viską, nors visai nebeturiu jėgų.
Labai gaila, bet galiu jums pasakyti, ka man yra gėda, kad gyvenu šioje respublikoje, man yra gėda, kad mūsų teisinėje respublikoje, sąvoka teisingumas yra iškreipta. Mūsų "teisinėje" respublikoje yra sudaromos visos sąlygos tėvams mėtyti vaikus, juos užmiršti keletui metų, o paskui, kaip niekur nieko sugrįžus griauti vaikui gyvenimą, ir tai palaiko daugelis pareigūnų mūsų šalyje. Taip kad, mielosios, padėkime biologiniams tėveliams ir gadinkime gyvenimą vaikams !

teismai jau baigesi? vaika paims is jusu?
pagal tuos faktus, kuriuos temoje isdestete, atrode mazai tiketina bet buna visokiu teismu sprendimu

Baigėsi pirmos instancijos teismas, bus apeliacinis, jeigu reikės ir dar daugiau. Vaiko iš mūsų negali paimti, nes jis nepažįsta savo tėvų ir nei už ką neitų pas svetimus žmones (jam tik 3 metai). O paaiškinti teismo sprendimą gali tikriausiai tik jį priėmusi teisėja, nes aš pati būdama teisininke, sprendime neradau nei veino teisiškai pagrįsto argumento ir jokios teisinės logikos. Deja, tokie teisiškai nekvalifikuoti žmonės mūsų respublikoje dirba teisėjais. Man dėl jų gėda, kaip dėl žmonių ir kaip dėl kolegų

Pagalvojau, Saule, o jeigu istoriją viešintumei? aišku, tada jau reikia būti pasiruošusiam, kad kažkas atpažins, kad apkalbinės kas netingi. na o bet tačiau... žiniasklaidai - aišku gardus kasnelis, tokia istorija, bet galbūt padėtų jums? ir vėliau - kitiems?

Oi,mieloji...aš tebematau jūsų puikią šeimyną su mažu sūneliu...Juk neįmanoma,kad būtų kitaip...ir tarp teisėjų turėtų būti tiesa ir vaiko interesai...


Stiprybės Jums

Mes apie tai galvojame. Visai nebijome, kad kas ką atpažins, ar pan. Vistiek visi viską žino Tik reikia viską gerai apmastyti, kad blogiau nepadaryti
Papildyta:


Ačiū už palaikymą

Labai tave suprantu ir palaikau. Mano pačios reikalai dabar nuolatinės globos suteikimo stadijoje.
Nežinau ateities, ji vilkinama,kad nebūtų pažeistos mergaitę pametusios ,,mamytės,, teisės... Niekas nekalba apie vaiko teises ar globėjos, kuri pasiėmė abskurusią, nuvytusią, suaugusio žmogaus akimis, liūdną mergaitę, ir pastatė tvirtai ant žemės. Suteikė sparnus ir vaikas skrenda. Niekas negalvoja apie globėją , kuri išmokė vaiką juoktis, verkti kai skauda, kalbėti, nes vaikas nekalbėjo būdamas 3 m. , išmokė valgyti, ir visko kas mums yra normalus gyvenimas. žinot aš pasijuntu šioje sistemoje niekalu. žmogumi turinčiu būti kažkokiu netikru-be jausmų, be norų, be teisių, be požiūrio. Yra vaikas ir jo biologiniai tėvai, ir nors tu vaidini didžiulę reikšmę(čia sakoma kai nori kad imtum globoti) niekas į tave nekreipia jokio dėmesio. Turi neprisirišti prie vaiko, nes jis globojams, bet auginti kaip savą, turi suprasti, kad tipo tėvai geriau nei tu, turi palaikyti tėvus, juos užjausti, turi vaikui duoti viską, bet reikalauti savo teisių ir spręsti, kas vaikui geriau -ne. Nežinau, bet kartasi pasijuntu, kažkokia nežinau kokia... Lyg iš manęs šiame procese reikalautų, kažko kas sveiku protu nesuvokiama...
Daugiausi būna taip , globėja pasiima vaiką, myli jį ir paskui jau prasideda nesamonės, bet globėja myli vaiką ir eina kovoti su visokiom nesamonėm, suprasdama, kad tai absurdas, bet palikti vaiko negali, nes myli,žino kas jam geriau.
Aš žinau kaip elgtis, kad mano mergaitė būtų rami ir laiminga, kokius žodžius vakare pasakyti, kad užmigtų rami, ko ji labai bijo, ko nereikėtų jai sakyti, ką ji mėgsta, o biologiniai tėvai nieko nežino, kažin ar prisimena kada gimtadienis. Bet jie turi teises didesnes už mane.... Kodėl taip yra....

Skaitau sias istorijas ir bliaunu... Uzjauciu jus labai, labai. Melsiuos uz jus. Laikykites!!!!
Labai gerai pazystamas atsikvosejusiu mamyciu "noras" auginti savo vaikus ir man.
Mano atveju mamyte maste kiek ilgiau - 4 m. Vaikas vegetavo tikraja to zodzio prasme kudikiu namuose (net ne vaiku namuose) iki 4 m. Nujauciu, kad be manes, ar kitaip tariant bylos del motinos valdzios apribojimo, tikriausiai mama ir toliau nebutu apsireiskusi, nebutu atsikvosejusi
Man tik keista, kodel tokiu "injekciju" nedaro globos namai, ar VTAT ar dar kas nors, tiesiog nezinau... Aplanko tokia mamyte savo vaika karta per metus po 10 min. ir pliusiukas uzdetas. Faktas, kad su sioje temoje minima teisine baze ne viskas tvarkoje
O kai eidavau to berniuko lankyti i kudikiu namus, tai buvau tikrai didzioji nusikaltele - kaip as drystu eit pas vaika kai mamai valdzia neapribota (visus reikiamus leidimus turejau, galejau vaika net savaitgaliais pasiimti, bet kudikiu namu direktore jo man tiesiog nedave). Nieks, zinoma, nepagalvojo, kad vaikui bet koks demesys svarbus. Aisku man tikrai daug lengviau buvo, nes vaikas pas mus neaugo, mes ji tik lankydavom (zinoma kai direktorei nuotaika gera budavo ir mus ileisdavo), bet tas su tokiais vaikais dirbanciu zmoniu (mano atveju kudikiu namu darbuotoju) priesikumas buvo tikrai zlugdantis ir visiskai nepaaiskinamas.
Istorija baigesi tuo, kad mamyte pasieme berniuka. I teisma atejo auksinemis grandinelemis apsikarsciusios mama ir mociute. Simpatiskos moterys, tvarkingos. Kazkaip nesiryzau gultis skersai kelio ir priestarauti, kad jos pasiimtu vaika, nes visgi neasocialios, o as berniuko neauginau. Guodziuosi, tuo, kad jei vaikas neras meiles pas motina, tai bent mociute ar prosenele ji myles. Si rudeni jis jau turetu eiti i mokykla...

Labai tiksliai pasakyta "kažko, kas sveiku protu nesuvokiama". Man taip pat atrodo, kad aš turiu daryti tai, kas sveiku protu nesuvokiama. Biologinė mama eina į teismą ir šmeižia mane visaip, kaip tik gali. Tačiau paskui aš turiu leisti jai matytis su vaiku, šypsotis kaip nieko ir nebuvę. Man tai yra sveiku protu nesuvokiamas elgesys. Tėvai gali mus šmeižti, pasakoti nebūtus dalykus, o mes nieko negalime pasakyti. Sunkiai suvokiami dalykai, net savęs gaila pasidaro. Tik dabar žinau, kad turiu už save ir už vaiką pakovoti. Niekas kitas už mus nepakovos. Neleisiu brautis į savo gyvenimą ir jame daryti, ką "tėveliai" panorės.
Galiu visoms palinkėti stiprybės, laikykimės
Papildyta:


Tikiuosi, kad tam vaikeliui pasisekė ir jis turi namus. Nors aš nepasitikėčiau tokiomis mamomis ir močiutėmis. Nes nei vienas normaliai mąstantis ir gyvenantis normalų gyvenimą, nepamestų savo vaiko 4 metams. Tai iš karto parodo, kad jų gyvenime ne viskas tvarkoje. Ir nėra jokių garantijų, kad kažkas pasikeitė. Gražų įvaizdį sudaryti labai paprasta, nereikia daug pastangų, ir tas įvaizdis gali labai greitai dingti. Gaila, kad mūsų valstybėje, niekas nesigilina, kas iš tikrųjų pas tuos tėvelius galvoje. Turėtų būti sukurta sistema, kokius patikrinimus turėtų praeiti tėvai, norėdami susigrąžinti vaiką. Kad tikrai būtum garantuotas, kad vaikas vėl nebus pamestas.

Vabūtent, kad turėtų ir tėvams būti kažkokie vertinimo metodai sukurti, kad galėtų atsiimti vaikus, o dabar kaip aš sakau tereikia švariai išsiplauti grindis ir viskas, buitis jau sutvarkyta, ketinimai rimti. Aš manau, kad kaip tik turi būti labai griežtai vertinama susigražinti norinčių tėvų psichika, mąstymas, gyvenimo būdas. Juk pavyzdžiui jie turi būti pamokomi kaip pasakyti vaikui kodėl jį paliko, mus normalias šeimas , globėjus moko, kaip elgtis su paliktu vaiku, o tėvams atrodo nieko nereikia, paėmiau, sakiau ką noriu, noriu visai nieko nesakiau. Jie irgi turėtų praeiti kurus, nes gi jau tikrai nekažkokie mokslo asai yra , jei jau vaikus palieka, kad patys viską gerai žinotų.
Aš nesiskundžiu, kad auginu tokį vaiką, man jis laimė, meilė, džiaugsmas, bet sakiau ir sakysiu viskas sukraunama globėjui, viskas.

Visiskai pritariu Visiskai nesuprantu ir as tu vertinimo kriteriju, kai soc.darbuotojai nusprendzia leist grazint vaikus i seima. Stai visai nesenai is musu lankomu vaiku namu "motinele" pasieme saunia 5-iamete. Jos mama pagimde antra dukra, matyt aukles prireike... O butas vieno kambario, net lova viena. Kur ta vaika guldys? Tuo labiau, kad ten dar ir vyriskis kazkoks gyvena. Taigi soc.darbuotojai visai nepasirode keista, kad vienoje lovoje visi ruosiasi miegot. Zodziu liudna

Gyvenimo sąlygos man neatrodo svarbiausios šiuo atveju. Pavyzdžiui, mano geriausia draugė taip ir užaugo neturėdama savo lovos. Be abejo ji tuo nesidžiaugė, bet tiesiog jų bute tam nebuvo vietos. Miegojo vienoje lovoje (tiksliau ištiestoje sofoje) ir tiek.

Ir manau, kad akcentas ne ten padėtas. Svarbu ne tai, ar yra vietos lovai, ar ne. Yra kur kas svarbesnių dalykų.

Ir visiškai pritariu Dar . Turi būti atliekamas rimtas darbas ir rimtas įvėrtinimas tėvų, norinčių atsiimti vaikus. Ir kaip tik materialine prasme jiems reikėtų kelti gal mažiausiai reikalavimų. Spėju, kad nemaža dalis gyvena ant skurdo ribos ir padoresnių gyvenimo sąlygų niekada ir neturės. Ir lūšnelėje galima gyventi tvarkingai.

Kur kas svarbiau kiek jie turi pasiryžimo ir atkaklumo rūpintis vaikais. O štai šis klausimas kelia kur kas didesnių abejonių.