Neištikimybė

Apklausa: Ar atleistum vyrui neištikimybę? (494 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
#121
QUOTE(Deganti @ 2007 05 17, 11:49)
Deja niekas is taves jo nepaims, as ir pati lygiai taip pat jauciuosi, ir stengiuosi, stengemes abu, netruksta nei demesio nieko, bet tas vidinis nerimas, mintys, skausmas, dvejones, taip kartais isnyra, kad as dar ir pasielgti moku neadekvaciai, tada ir save iskaudinu, ir pasirodau aisku ne is geriausios puses  blink.gif

Atleidai savo vyrui? Jūs kartu? Aš suprantu, kad įskaudintas žmogus taip jaučiasi, bet tas, kuris įskaudino taip pat jaučiasi kaltas ir jei jis nuoširdžiai gailisi ir supranta ka padarė, ar neverta suteikti šanso?
Atsakyti
#122
QUOTE(klein @ 2007 05 17, 12:22)
Atleidai savo vyrui? Jūs kartu? Aš suprantu, kad įskaudintas žmogus taip jaučiasi, bet tas, kuris įskaudino taip pat jaučiasi kaltas ir jei jis nuoširdžiai gailisi ir supranta ka padarė, ar neverta suteikti šanso?


Taip atleidau, kartu, bet esu emocianali, isiplieskiu, negaliu va taip kaip kam gaunas, viskas baigta-uzmirsau, na nepamirstu. Gailisi, ir jam nuo mano issisokimu ne pyragai, bet ka daryt, kaip save suvaldyt, kaip israut ta skausma?
Atsakyti
#123
QUOTE(Deganti @ 2007 05 17, 12:36)
Taip atleidau, kartu, bet esu emocianali, isiplieskiu, negaliu va taip kaip kam gaunas, viskas baigta-uzmirsau, na nepamirstu. Gailisi, ir jam nuo mano issisokimu ne pyragai, bet ka daryt, kaip save suvaldyt, kaip israut ta skausma?

Mūsų namuose taip pat būna skausmo proveržių, kurie nė vienam iš mūsų nėra malonūs. Stengiamės pamiršti ir gyventi toliau. Aš dabar tik bijau, kad patirsiu tą patį... Kaip sakoma, nedaryk kitam to, ko pačiam nelinkėtum, bet atsitiko kaip atsitiko.
Atsakyti
#124
Aš maniau taip pat, kad jau kur kur , bet mano šeimoje tokių dalykų nebus... bet še tau ir dar kokių... ir nori atleitsi ir nori išsiskiti ir nori pabėgti nuo viso to, bet bet bet.... verysad.gif žinau, kad toms kurioms taip nutinka taip pat labai joms skauda širdutę, be man atrodo, kad ji man skauda dar labiau ir nekada nebebus pilna laimės... verysad.gif svarbiausa, kad pykstu labiau ant JOS, o ne ant vyro... dieve taip norėčiau papasakoti savo artimiesiems, kad man padetu apsispręsti, bet bijau, kad jei mes būsim ir toliau šeima, į jį visi jau žiūrės kitaip... Sakau jei nori gali išprotėti nuo tų minčių srauto, nuo skaumo, abejonių ir t.t. verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(Deganti @ 2007 05 17, 14:36)
Taip atleidau, kartu, bet esu emocianali, isiplieskiu, negaliu va taip kaip kam gaunas, viskas baigta-uzmirsau, na nepamirstu. Gailisi, ir jam nuo mano issisokimu ne pyragai, bet ka daryt, kaip save suvaldyt, kaip israut ta skausma?


taip, tas ir yra, kad neina savęs suvaldyti, neina to kausmo užgniaužti ir išbraukti iširdies, bet tą žmogų myli ir bandai gyventi toliau, bndai susitaikyti, aprimsta ir vėl ir vėl išlnda priekaištai pavydai . O tau senai taip buvo nutike??
Papildyta:
QUOTE(klein @ 2007 05 17, 14:46)
Mūsų namuose taip pat būna skausmo proveržių, kurie nė vienam iš mūsų nėra malonūs. Stengiamės pamiršti ir gyventi toliau. Aš dabar tik bijau, kad patirsiu tą patį... Kaip sakoma, nedaryk kitam to, ko pačiam nelinkėtum, bet atsitiko kaip atsitiko.



ta Jūsų šeimoje tu išdave vyrą? Jei taip kas tave tai paskatino? Man labai domu kodėl žmogus turintis mylimą jam iškrečia šunybę?
Atsakyti
#125
QUOTE(mažulė @ 2007 05 17, 12:47)
Aš maniau taip pat, kad jau kur kur , bet mano šeimoje tokių dalykų nebus... bet še tau ir dar kokių... ir nori atleitsi ir nori išsiskiti ir nori pabėgti nuo viso to, bet bet bet....  verysad.gif  žinau, kad toms kurioms taip nutinka taip pat labai joms skauda širdutę, be man atrodo, kad ji man skauda dar labiau ir nekada nebebus pilna laimės... verysad.gif  svarbiausa, kad pykstu labiau ant JOS, o ne ant vyro...  dieve taip norėčiau papasakoti savo artimiesiems, kad man padetu apsispręsti, bet bijau, kad jei mes būsim ir toliau šeima, į jį visi jau žiūrės kitaip... Sakau jei nori gali išprotėti nuo tų minčių srauto, nuo skaumo, abejonių  ir t.t.  verysad.gif


Kazkur buvo diskutuota, kad artimieji ir yra tam, kad mus palaikytu, istikro as pirma pasakiau savo mamai, jai skambinau kad ji man padetu susivokti, nes niekad savo nuomones nera man pirsus, bet ji artimiausias zmogus, kuris nelinki blogo ir kuriam galiu issilieti, o vyras ir snekejo su savo tevais, jam reikejo ju patarimo, pritarimo, nezinau, bet sie zmones zino apie si ivyki, manau kad jauciam ir ju parama abu, parama seimai, o ne kiekvianam atskirai.
Atsakyti
#126
QUOTE(Deganti @ 2007 05 17, 14:52)
Kazkur buvo diskutuota, kad artimieji ir yra tam, kad mus palaikytu, istikro as pirma pasakiau savo mamai, jai skambinau kad ji man padetu susivokti, nes niekad savo nuomones nera man pirsus, bet ji artimiausias zmogus, kuris nelinki blogo ir kuriam galiu issilieti, o vyras ir snekejo su savo tevais, jam reikejo ju patarimo, pritarimo, nezinau, bet sie zmones zino apie si ivyki, manau kad jauciam ir ju parama abu, parama seimai, o ne kiekvianam atskirai.



Žinau, kad mano mama jo neatstumut po mano pasakojimo, nes jai jis labai patinka, bet nenoriu, kad jai skaudėtu širdies dėl manęs, nes šeimoje ir taip truputi yra problemų, o dar a su savom, norėjau išsipasakoti savo geriausiai draugei, tokią vieną teturiu, bet šiuo metu jos nėra Lietuvoje, o kai griš gal jau nebenorėsiu ir nebedrysiu....
Papildyta:
Gal esu naivi, be nesuprantu žmonių kurie išduoda savo žmogų... aš visada vyrui sakiau, je tau u manim nebegera, nebegeidi manęs skirkimės, bet manęs napgaudinėk, dabar.... Nors jis teigia, kad jis man fiziškai ištikimas... bet kaip tuo patikėtiiiiiiiiiiiiiiiii Gal aš jau čia kartojuos, bet nepykit ant manęs esu žiauriai žiauriai sugniuždyta, todėl ir rašau šiame forume, kažkaip kai užeina skausmas, parašai ir lyg tai palengvėja, kad savo bėdas su kažkuo pasidalini... ax.gif
Atsakyti
#127
QUOTE(mažulė @ 2007 05 17, 12:52)
ta Jūsų šeimoje tu išdave vyrą? Jei taip kas tave tai paskatino? Man labai domu kodėl žmogus turintis mylimą jam iškrečia šunybę?

Taip, aš išdaviau. Istorija ilga, bet galbūt pavyks trumpai apibūdinti. Man šeimoje labai trūko šilumos. Mes skirtingai vertinome ir reiškėme meilę ir apskritai daugelyje dalykų mūsų nuomonės išsiskirdavo. Aš iš jo reikalaudavau dėmesio, bet kai tik pati prieidavau, jis nuo manęs atsitraukdavo. Dažnai būdavo piktas be man suprantamos priežasties, o paklausus atsakydavo, kad viskas gerai. Dabar suprantu, kad ir manyje buvo dalykų, kurie jį erzino. Taigi, nesupratusi jo tokio elgesio priežasčių vis pasiklausdavau ar dar mane myli, tačiau sulaukdavau vieno atsakymo: "į kvailus klausimus neatsakinėju" arba "suprasi, kai tai atsitiks". ir man vis atrodydavo, kad jau atėjo tas laikas, tačiau buvau kartu. Nebuvo viskas taip blogai, patirdavome ir nuostabių akimirkų. Ir štai atsirado kitas žmogus... Dabar, kai jau po visko, pamačiau kitokį savo vyrą. Pasirodo, jis visada laukdavo kai aš prieisiu, apsikabinsiu, pabučiuosiu, dabar atsivėrė, nebėra tos kaukės, su kuria ilgą laiką gyveno. Pagalvojome, kad geriau būčiau jį palikusi nei išdavusi, bet apie tai net nemąsčiau.
Atsakyti
#128
QUOTE(klein @ 2007 05 17, 15:09)
Taip, aš išdaviau. Istorija ilga, bet galbūt pavyks trumpai apibūdinti. Man šeimoje labai trūko šilumos. Mes skirtingai vertinome ir reiškėme meilę ir apskritai daugelyje dalykų mūsų nuomonės išsiskirdavo. Aš iš jo reikalaudavau dėmesio, bet kai tik pati prieidavau, jis nuo manęs atsitraukdavo. Dažnai būdavo piktas be man suprantamos priežasties, o paklausus atsakydavo, kad viskas gerai. Dabar suprantu, kad ir manyje buvo dalykų, kurie jį erzino. Taigi, nesupratusi jo tokio elgesio priežasčių vis pasiklausdavau ar dar mane myli, tačiau sulaukdavau vieno atsakymo: "į kvailus klausimus neatsakinėju" arba "suprasi, kai tai atsitiks". ir man vis atrodydavo, kad jau atėjo tas laikas, tačiau buvau kartu. Nebuvo viskas taip blogai, patirdavome ir nuostabių akimirkų. Ir štai atsirado kitas žmogus... Dabar, kai jau po visko, pamačiau kitokį savo vyrą. Pasirodo, jis visada laukdavo kai aš prieisiu, apsikabinsiu, pabučiuosiu, dabar atsivėrė, nebėra tos kaukės, su kuria ilgą laiką gyveno. Pagalvojome, kad geriau būčiau jį palikusi nei išdavusi, bet apie tai net nemąsčiau.



Aš galvodavau, kad jei vyras mane išduos aš jam atsilyginsiu tuo pačiu, susirasiu ktą ir taip atsiskaitysiu, bet kai dabar arodo taip galiu pasielgti ranka nekyla, dar to nepadarius jau sąžinė graužia... Tai jam taip ir pasakiau vieną kartą, kad eriau būti Kekše" ir duotis su visais, tada bent neskaudėtu, kad tu taip elgiesi... O vyras dabar tavim pasitiki?
Atsakyti
#129
QUOTE(mažulė @ 2007 05 17, 13:13)
Aš galvodavau, kad jei vyras mane išduos aš jam atsilyginsiu tuo pačiu, susirasiu ktą ir taip atsiskaitysiu, bet kai dabar arodo taip galiu pasielgti ranka nekyla, dar to nepadarius jau sąžinė graužia... Tai jam taip ir pasakiau vieną kartą, kad eriau būti Kekše" ir duotis su visais, tada bent neskaudėtu, kad tu taip elgiesi... O vyras dabar tavim pasitiki?


Man kazkaip pasitikejimas, pasitikejimu, issiaikinom, sudeliojom taskus, bet va tas skausmas viduj, o pasitiketi ismoksim ir vel, beja o jei ir vel leks tai nesulaikysi, tikrai neatsiklaus, sutarem tik kad jei jau taip vyks, tada prasom ir mane paleisti. Apie kersta, na tuo paciu tai ne, bet va pagadint gyvenima to romano dalyviams kartais pagadinu 4u.gif Tiesa tuo paciu ir sau gadinu nervus, bet dar neiseina susilaikyt nuo tokios pagundos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Deganti: 17 gegužės 2007 - 13:26
#130
QUOTE(mažulė @ 2007 05 17, 13:13)
Aš galvodavau, kad jei vyras mane išduos aš jam atsilyginsiu tuo pačiu, susirasiu ktą ir taip atsiskaitysiu, bet kai dabar arodo taip galiu pasielgti ranka nekyla, dar to nepadarius jau sąžinė graužia... Tai jam taip ir pasakiau vieną kartą, kad eriau būti Kekše" ir duotis su visais, tada bent neskaudėtu, kad tu taip elgiesi... O vyras dabar tavim pasitiki?

Pasitikėjimą galiu įgyti tik per ilgesnį laiką. Paprasčiausiai neduodu pagrindo manimi abejoti, viską pasakoju, kada, su kuo mačiausi, ką kalbėjau ir t.t. Manau jausmai, skirti jam taip pat nemažas rodiklis. Mes įsitikinę, kad galėsime būti kartu ir galbūt tie jausmai bus dar brandesni po tokių išgyvenimų, saugosim ir branginsim vienas kitą.
Atsakyti
#131
QUOTE(klein @ 2007 05 17, 15:26)
Pasitikėjimą galiu įgyti tik per ilgesnį laiką. Paprasčiausiai neduodu pagrindo manimi abejoti, viską pasakoju, kada, su kuo mačiausi, ką kalbėjau ir t.t. Manau jausmai, skirti jam taip pat nemažas rodiklis. Mes įsitikinę, kad galėsime būti kartu ir galbūt tie jausmai bus dar brandesni po tokių išgyvenimų, saugosim ir branginsim vienas kitą.


kaip norėčiau, kad manasis būtu atviras ir atvirai pasakytu, kas jį tai privertė daryti ir ar tikrai jis daugiau manęs neapgaudinėja, nes jaučiu, kad čia dar nepabaiga verysad.gif

Labai džiaugiuosi už Jus abu ir tikiuosi, kad daugiau vienas kito neskaudinsite ir būsite laimingi, linkiu jums didelės didelė laimės ir tarpusavio pagarbos ir neblėstančios meilės wub.gif
Papildyta:
QUOTE(Deganti @ 2007 05 17, 15:25)
Man kazkaip pasitikejimas, pasitikejimu, issiaikinom, sudeliojom taskus, bet va tas skausmas viduj, o pasitiketi ismoksim ir vel, beja o jei ir vel leks tai nesulaikysi, tikrai neatsiklaus, sutarem tik kad jei jau taip vyks, tada prasom ir mane paleisti. Apie kersta, na tuo paciu tai ne, bet va pagadint gyvenima to romano dalyviams kartais pagadinu  4u.gif Tiesa tuo paciu ir sau gadinu nervus, bet dar neiseina susilaikyt nuo tokios pagundos.



Žiūriu mes kažku panašios lotuliukas.gif , nes aš irgi mėgstu vis prikišti, vis įgelti, sunervinti vis pie ta užsimindama, man atrodo, kad negaliu leisti jam pamiršti, kad mane taip įskaudino. Aišku labai gerai suprantu, kad ai edera elgtis ir tik labiau dar galiu jam sukelt nora taip elgtis, bet kartais taip neišeina savęs sukontroliuoti, o je dar nuotaika bloga tai laikykis, aišku taip pat tuo pačiu ir savę labai skaudinu visą tai sakydama, bet susilaikyti tikrai neišeina.
Atsakyti
#132
QUOTE(mažulė @ 2007 05 17, 13:30)
kaip norėčiau, kad manasis būtu atviras ir atvirai pasakytu, kas jį tai privertė daryti ir ar tikrai jis daugiau manęs neapgaudinėja, nes jaučiu, kad čia dar nepabaiga  verysad.gif

Labai džiaugiuosi už Jus abu ir tikiuosi, kad daugiau vienas kito neskaudinsite ir būsite laimingi, linkiu jums didelės didelė laimės ir tarpusavio pagarbos ir neblėstančios meilės wub.gif

Ačiū friends.gif
Ar tikrai norėtum žinoti? Jei taip, pasakyk, kad suprasi jį. Tas, kuris nesako, bijo ir nenori skaudinti, tačiau kitam, kuris įtaria ir nieko nežino, dar skaudžiau. Aš puikiai suprantu...
Atsakyti