Ar esat su vaiku gulėję ligoninėj?

mes tikriausiai esam pasieke rekorda su diziuoju 11kartu su maziuku 8kartus
Papildyta:
ir guliledavom apie dvi savites mazdaug  tai jau daktares mum atsigulus jus ir vel cia  su sypsena  viena kart palatoj viena mama sako mes gulim jau4 kart  osesute sako o paklauskit sios mamytes kelinta kart  tai kai pasakiau 

papuolem ir mes i reanimacija del temperaturiniu traukuliu, o vaikiukui metai ir menuo. man pranese "taisykles" kad 9 val tevai uzmigdo vaikiuka ir eina namo ... maniskis uzmiega tik kokia 22, o miegodamas musu lovoj vis su rankytem pasitikrina ar mama salia...niekaip nesuvokiau kaip as ji galesiu palikti....be to pries du men buvau palikusi mociutei, tai jis ten klyke - su mociute! - iki 7 ryto ir tik nuvarges uzmigo...
viskas vyko antakalnio ligoninej...
atejo ta 9 vakaro...paskui ir 10... o mes su vyru vis sedim salia vaikiuko...tyrimai padaryti..traukuliu priezastis aiski, temperaturiniai, pasirodo taip vaikams buna, susirgimas bakterinis...antibiotikai paskirti, bukle stabili, temp nebekyla...esu isilavinusi, apsiskaiciusi mamyte, matau kad jau laisvai galim vaziuoti namo...taip ir sakau jiems, kad isleistu, o jei kas grysim, nes gyvenam salia...
ka jus manot, eme grasinti net vaiku teisiu apsauga     
o as sakau, kad nepaliksiu cia vaiko vieno ir viskas... arba leidziat buti kartu arba vaziuojam namo...
tada eme gasdinti , kad mano vaikas numirs per pusvalandi (na atsiet gal cia meningokokas), gerai, isigandau...      , bet tada sakau, lieku cia, reanimacijoj su savo vaiku ir man neidomu kokia ten tvarka...dar pasakiau -kvieskit policija jei kazkas nepatinka 

po nelengvu diskusiju radom bendra sprendima, paguldyti mus nakciai i skyriu...atseit stebejimui... na valio...viskas butu gerai jei ne kai kurios smulkmenos...visu pirma, nuo to momento kai mus pagulde i palata, nieks nei karto neuzejo ir nestebejo...visu antra, palatoje antisanitarines salygos -ciuzinys ispesiotas ir tokiais lopasi ant pliku vielu miegi...susisiotas visas, vaikiuko lopvyte nauja, ne medine, bet...visi krastai limpantys...nevalyta visiskai...po kriaukle trys kibirai neaiskios paskirties irgi su jau minetu sysiuku aromatu... o maniskis vaikas jau vaikstineja...nu kur ji pa,esirti ryte po tokia palata pasivaikscioti...
beje is pacio ryto mus israse su slap[imo kanalu bakteriniu uzdegimu ir nustebo, kad is vakaro nieks diagnozes nepranese!!!! israse po mano parasu, bet jau be jokiu gasdinimu kad numirs per nakti...

ir cia dar ne pabaiga istorijos..po dvieju paru mano vaikutis eme stipriai vemti...parsivezem is ligonines zarnyno infekcija       ir visa savaite vargau...

pasakykit man, argi jau ant tiek biedna valstybe esam kad negalim ciuziniu isigyti normaliu? o apie higiena ka kalbeti...? be to, langas kiauras, o karsto vandens nera palatoj...cia kas per viduramziai?  zodziu kur cia reiktu kreiptis kad kazkokia komisija patikrintu ligoniniu higiena? net apie televizija pagalvojau...

tokia ligonine tik uzdaryti o ne gydyti...

Variantas
  Kažkaip visuomenė labai supriešinta. Ir čia labai neigiamai pasitarnavo žiniasklaida. Susidomėjimo žurnalistų absoliučiai nesulaukia teigiami įvykiai, bet koks perdėtas dėmesys "liapsusams"... Taip, būna skaudžių ir grubių, nedovanotinų klaidų. Bet kokių išties atvejų daugiau: pergalių prieš ligą ar nesėkmių?
Niekas nerašo apie atvejus, kai greitosios gydytojas intubuoja po avarijos iš kvėpavimo takų kraujuojantį ligonį (tai tiesiogiai reiškia - padovanojo jam antrą gyvenimą), niekas nerašo apie rezidentą budėjusį naktį skyriuje ir žaibiškai sureagavusį į mažo žmogučio klinikinę mirtį (svarbi kiekviena sekundė!), suskubusį savarankiškai jį prikelti gyvenimui iš naujo, niekas nerašo apie tuos, kurie dirba viršvalandžius be atlygio, nes jo pacientui jo dabar labiausiai reikia, kas pagalvoja, kad medikai net išeiginių ir švenčių dienomis namuose galvoja apie paliktus darbe pacientus, telefonu pas kolegas teiraujasi, kaip jų ligoniukams einasi, kokie naujų tyrimų rezultatai, kas mato tą virtuvę? Žiniasklaida to nerodo, visuomenė to nežino, o jei nežino, tai jai atrodo, kad to ir nėra    

Baisu, kokias istorijas jūs pasakojate 
Niekada nepalikčiau savo mažylės, kad ir už durų tektų sėdėt 

Tokiu metų laiku kaip pavasaris ne vieną mažylį pakerta ligos ir kartais ne savo noru tenka pagyventi ligoninėje...Ne išimtis ir mes...

Įsisuko į Gustuko žarnyną kažkoks virusiukas ir patekome mes į 2 klinikinę ligoninę...Mums viskas sekėsi kuo puikiausiai, su mumis elgėsi nuostabiai, o visa istorijos esmė slypi kiek kitur...

Naktį į mūsų palatą atvežė naujokų". Nelabai man miegančiai rūpėjo kas ten, bet truputį liūna pasidarė kad nebebūsim vieni...

Ryte prabundu ir matau: 2 čigonėlės - anūkė ir močiutė....(pagalvojau, kad mane Dievas baudžia už tai kad aš jų taip nemėgstu...). Viskas vyko taip, kaip ir labiausiai bijojau...Pabudusi čigonė sako man: "Namie dar 5 maži vaikai, šitą mergaitę motina man auginti paliko, kaip ir dar 2 savo vaikus, dar pati savo turiu 3 mokyklinius, tai negaliu čia būti - lekiu namo. Prižiūrėk Mariją..." O ne ...pagalvojau...Nu bet ką padarysi, jei taip moterytei susiklostė, juk nepasakysi, kad "ne, nieko nežinau...". Užmigdė ji mergaitę ir išlėkė tekina....

Vaikas pabudo...apsižvalgė ir kad puolė į ašaras...tiesiog isterinis verkimas...Maniškis tuo metu giliai miegojo, todėl paėmiau mažylė ant rankų. (beje, Marijai 1,5 metukų). Truputį panešiojau, pakalbinau, rodos aprimo. Neilgai trukus ir manasis kleckas atsibudo. Aišku, jo susižavėjimui palatos drauge ribų nebuvo, tik gaila, kad Marija buvo rami tik ant rankų ir nelabai norėjo su kuo nors bendrauti....

Staiga už durų išdygo seselė: "Netampyk jos čia ant tų rankų, niekas su ja čia nesicackins...." Nežinau, ar taip ji elgėsi, dėl to, kad mergaitė buvo čigoniukė, ar su visais vaikais, paliktais mamų jie šitaip elgiasi...Paklusau seselės įsakymui ir padėjau vaiką į lovytę...

Iki pietų mergaitė apsiprato, jau žaidė su mano Gustu, abu krykštavo laimingi kol pavargo...Abu paguldžiau į lovas ir ėmiau supti....kelios minutės ir palatoje tyla...oh...galiu atsipūsti (pagalvojau, kad sunku mamos auginančioms pametinukus  )...

Deja, (mano nelaimei), koridoriuj pradėjo dundėti pietų vežimėlis...Vėl į palatą įpuola seselė ir sako: "reiks pakelti čigoniukę, kad pavalgytų, o tai atšals paskui". Nu šakės pagalvojau...vaikas tik užmigo, o ji čia puola žadinti...nenumirs iš bado gi...o ir aš turėjau visokių jogurtų savo mažajam tai galvoju ir jai duosiu jei reikės ir norės...nors tuo pat metu tikrai galvoje pinėsi daug minčių - mergaitė didesnė amžiumi, gal jai tikrai reikia pavalgyti, šitiek verkė, paskui gal bus blogai jei vaistus "ant tuščio skrandžio" gerti reikės, Na štai ir sesutė jau sukiojasi apie Marijos lovytę. Ji tik paėmė ją ir sako ateik pavalgysim...O čia žiauriausia bus....tuo metu mūsų lankyti buvo atėjęs vyras. Seselė suspaudė Marijos rankas prie šonų, ir davai vaikui tą košę ar sriubą, ne esmė, kišti per prievartą...Vaikas žiaugčioja, vemia vos ne, rėkia, o seselė nepasiduoda: "Ko čia žiaugčioji, valgyk, niekur nedingsi, tuoj į šikną gausi..." O Dieve...Sėdėjom su vyrų abu lyg vaiduoklį pamatę, ištįsusiais veidais...o ta mergaitė vis tik nieko nevalgė....o kas ir norėtų pakeltas iš miego eiti skrandį prikimšti iš karto...Tik pasodino ją vėl rėkiančią į lovytę ir išėjo su visom savo sriubom....

Baisu...dabar žinau tik viena - NIEKADA NEPALIKSIU SAVO VAIKO LIGONINĖJE VIENO!!! Aišku, niekada nesakyk niekada, bet pamačiusi šitokį vaizdą, turbūt išeičiau ir neapmokamų atostogų kiek reikėtų, kad tik mano Gustui tokia istorija neįvyktų...