Na mums teko ne vieną kartą pagulėti ligoninėse. Pirmą kartą gulėjome Ukmergės ligoninėje (tada dar gyvenome pas tėvus), kai sirgo mažylis kokliušu 3 mėn. Nors ir provincijos ligoninė, bet nieko blogo negaliu pasakyti. Tikrai kruopščiai apžiūrėdavo, rūpinosi (gal kad reanimacinėj palatoj gulėjom??), be to tuo laiku ir vaikų skyriaus vedėja labai gera daktarė buvo (ypač kaip specialistė).
Po to 6 ir 8 mėn teko gulėti Santariškių ligoninės chirurginiam skyriuj. Darė dvi operacijas mums. Mus prižiūrėjęs chirurgas tikrai liuks žmogus buvo . O kai norėjom atsidėkoti, tai net butelio nepaėmė, gaila po tiek metų nebeatsimenu pavardės, bet kam galėčiau parekomenduoti. Tik tiek kad mums nepasisekė, kad per Kalėdas ir Naujus Metus papuolėm. Nelabai tada tvarkos buvo. Vienu žodžiu į chirurginį skyrių paguldė mergaitę su stomatitu (ar kažkuo panašiu). O ten juk visi mažuliai po operacijų, nusilpę. Tai tada tokią infekciją pasigavome, o su ja ir herpesą, kuris ir dabar vis išlenda, kai imunitetas nusilpsta
Paskutinį kartą gulėjome Santariškių klinikų diagnostiniam skyriuje. Kažkaip visai ten mums patiko, visus tyrimus padarė, o ir daktarė rūpestinga buvo, apie kiekvieno tyrimo rezultatus paaiškindavo, į visus mano klausimus atsakė. Gal būt neužsirovėm ant tos darbuotojos registratūroj kaip K.Kriste
as apie Klaipedos vaiku ligonine Gulejau su dukryte kai jai buvo 2.5 menesio. Puliavo akytes tai pagulde akiu zondavimui. Gydytojos ir visas med. personalas TRAGEDIJA!!!!!!!!!!! Nuo pirmu dienu pradejo ant manes varyti. Zondavo akis net du kartus ir nieko neisgfyde!!! Antra karta kai "prazondavo" tai visa kruva mediku suleke i mano palata ir mane ir taip kriokiancia ( nes uz sienos girdejau savo mergyte baisiauiai verkiancia ) apsauke, kad esu isterike ir "sita mama nenormali - neprileidzia nieko prie vaiko" anot med. seseru. Vienu zodziu tikra tragedija buvo ir isvaziavom su ta pacia liga, ir dar iskankintos... Po savaites nuvarem i privacia klinika "Lorna" tai ten nors ir sumokejom uz viska 120 lt, bet turejom ir rezultata!!!! Mus gyde gydytoja Petkiene. Pries zondavima viska nuosekliai paaiskino, kas bus daroma vaikui ir kaip bus daroma IR NESVARBU, KAD MES TEVAI NE MEDIKAI IR GAL BUT NE VISKA SUPRANTAME!!! Paskui issinese vaikeli i kabineta, kur ruosesi zonduoti, tai isgirdome ja verkiancia. Iskart isejo gydytoja ir pasake, kad dar nieko nedaro, tik vysto ja
Taigi nuo to karto stengiuosi eiti tik mokamam gydymui!!!!!!!!!!!!!!!! Tai tikrai padeda ir gydymo kokybe ir bendravimu!
Po to gulejau Kretingos ligonines vaiku ligu skyriuje su inkstu uzdegimu. Taip pat tragedija!!!
Ai, vnz.... Uzkniso visi gydytojai!!!!! Sudini jie, kol neduosi i kisene tai nieko ir nedarys... As uz savo vaiko sveikata nagais ir dantim kovoju, kad gauciau reikalinga informacija ir gydyma .
Mum yra teke gulėti kelis kartus ir nusiskundimų neturiu. Pirmą kartą patekome kritinės buklės. Medikai darė viską kad pagelbėtų. Žodžiu ir sesutės ir gydytojai buvo malonūs ir dėmesingi. Tik konsultuojantis teko užsirauti ant tokių save aukštinančių, kad net žodžiais sunku būtų apibudinti.
Dvynukams buvo pusė metų, susirgo tridiene karštine. Išvažiavom į ligoninę, priėmime pasakė, kad su vaikais gali gultis tik vienas iš tėvų . Blin, pamenu vyras, kad užsiuto, mygam davė palatą . Na, lova- viena mums dviem su vyru. Naktį vaikai verkė, karščiavo, užmigom visi apie 5 ryto, o 6.30 įsiveržia gydytoja su seselėm ir rėkia: "kas čia dabar? kodėl palata neišvėdinta? kodėl dar voliojates lovose?" Tada vėl maniškis, kad apsiputojo . Po to dar miegojom porą naktų, gydytoja belsdavo į palatos duris
10 dienų po gimdymo teko gulėtu su naujagimiu KMUK, kadangi mamai (t.y. man) nepilnai buvo išsivaliusi gimda. Leliuką maitinau savo pienu. Buvo tik vienas nesusipratimas, kai sudaužiau gyvsidabrinį termometrą ir pareikalavau perkelti į naują palatą. Nesinorėjo leistis į jokias kalbas apie tai, tačiau išsireikalavau savo, naujos palatos. Po to išsireikalavimo personalas pasidarė tarsi šilkinis Sanitarė nemokėjo surinkti gyvsidabrio, pradėjo valyti šlapiu skuduru Tai va taip.
Mes irgi su šviežiais įspūdžiais iš Santariškių Diagnistinio...nu tai ką galiu pasakyt.Ten papuolėm prieš savaitę, penktadienį, nes tris dienas karščiavom iki 39.0, daugiau jokių simptomų, o savaitgalis ant nosies...tai vat kažkaip iškvietė vyras greitąją tik pasikonsultavimui (nu ir protas su Greitąja pasikonsultuot) -aš dirbau, nepaprotinau...Tai greitoji liepė ligoninėn maut - tuoj ,,pripaišė" ir pielonefritą (nors vaikas normaliausiai šlapinasi), ir stomatitą (nors burnytė švari, ir vaikas valgo), dar niežus...(pora uodų įkandimų ant rankytės nukasytų)....Vienžo prigąsdino visokiais velniais... Taigi nuvažiavom į tą Diagnostinį...Tai ten apžiūrėjo, pakraipė galvą, paklausė, pamaigė - ir nieko neįtarė.Na, bet jei atvažiavot, tai sako tyrimus padarysim ir paleisim, jei viskas gerai. Tai ir atvargom ten parą, kol ištyrė (kraujas, šlapimas, inkstukų echo...). Tik išerzino vaiką ir tiek. Ligoninė ta baisi kaip po karo - faktas kaip blynas, visur kažkaip klaikiai šalta, skersvėjai, tos amžinai neužsidarančios ir besitrankančios durys...Palatų laisvų - pilna, bet atskiros aišku niekas nedavė (nors mes, tikėdamiesi, kad greit paleis, perdaug ir neprašėm).O palatoj kartu lėliukas 7 mėn., tai jo gi visai kitas režimas, jam ir miegot norisi dažniau, o maniškė laksto kaip prisukta pirmyn atgal, čiauška arba pyksta, kad jai negalima į lauką ar koridoriuj lakstyt....Taigi vargom abi mamos... Per naktį į šeštadienį tempa vaikui nukrito, tai išleido gyd. savaitgaliui ir liepė atvažiuot pasirodyt pirmadienį...Tyrimai buvo geri. Aišku, sesutė, 8.00 šeštadienį atėjus į palatą nepraleido progos aprėkti, kad miegam Namie šeštadienį dukrai išbėrė veiduką, sekmadienį bėrimas perėjo į pilvuką ir nugarytę.Taigi, tipinę tridienę būsim apturėję Bet gyd. pirmadienį ligoninėj nusprendė, kad čia buvo enterovirusas Vat čia taip ir likau nesupratus Enterovirusai tai lyg ir žarnyno problemas sukelia, o manoji nei viduriavo, nei vėmė....Tai vat diagnozė man sukėlė daug abejonių, o kas, jei vaikui rimtesnės ligos?Taip ir nugydyt gali Tai vat taip su ta ligonine.
Sveiki visi ir visos, skubiai reikia pagalbos/patarimo. Problema su sunum, kuriam 3.5 metu.Vienu zodziu yra jam keli šalti miežiai kaires akytes apatiniame voke is vidaus ir jau numatyta (atejo eile) operacija (šalinama tik operaciniu budu) Kauno akiu klinikose lapkricio 15 d. - gulsimes jis ir as, tevelis, nes mamyte namie su mazylem sesem dvynem. Kaip gydytojai nupasakojo - teks buti 3-4 dienas. Kuo arciau tos dienos tuo didesnis nerimas kaupiasi - kaip ten prie visu salygu ir aplinkybiu teks jam priprasti ir isbuti - valdiska juk, taip sakant, istaiga. Tai vat, o esme paklausimo tai butu tokia - aisku gal per velai susigriebem, bet uztikau internete, kazkur forumuose minciu, kad tokias operacijas daro ir privaciose klinikose (kur skaiciau tai veiksmas vyko Vilniuje), ir ne per brangiausiai, bet mums reiketu kad veiksmas vyktu Kaune, (patys mes is Kedainiu). Gal kas zinotu, kur Kaune galeciau ieskoti? O gal visai normalu bus ir Klinikose, parasykit, pas ka geriausiai operuotis? Ir gal kas apskritai susiduret su tokia beda (šaltu miežiu) - pasidalinkit patirtim. Dekui uz pagalba. Galit rasyt asmeniskai: ser_do_20@yahoo.com
P Bet gyd. pirmadienį ligoninėj nusprendė, kad čia buvo enterovirusas Vat čia taip ir likau nesupratus Enterovirusai tai lyg ir žarnyno problemas sukelia, o manoji nei viduriavo, nei vėmė....Tai vat diagnozė man sukėlė daug abejonių, o kas, jei vaikui rimtesnės ligos?Taip ir nugydyt gali Tai vat taip su ta ligonine.
per šias Kalėdas teko ir mums pirmą kartą atsigulti į ligoninę. dukriukas sunegalavo pirmą kalėdų dieną. naktį prabudo ir pradėjo vemti. vėmė 4 kartus. net nematavau temperatūros iškviečiau greitąją. greitosios gydytoja pasakė, kad čia jokie dantys (mums dygo dantys), dantys tik fiziologinis reiškinys, jokių šalutinių poveikių būti negali. ir tik tokios tinginės mamos kaip aš išsigalvojimai. dar išklausiau kokia aš mama kad tiek delsiau ir iš karto nekviečiau greituškės. nuvežė mus į ligoninę. ligoninėje apžiūrėjo ir sako tuoj pat guldom. nors vaikas jau nei vėmė, nei kitaip įtartinas buvo. prašiau kad išleistų namo pusvalandžiui bent tapkes pasiimti, tai sako, ką jūs nežinojot kur važiuojat. sakau, užtruksiu pusvalandį, tiek kiek reikėjo dokumentams supildyti, tai vistiek neleido. būtų tėtis pabuvęs su vaiku, kol aš suvažinėčiau. ne tiek toli nuo ligoninės gyvenam. tėčiui neleido gultis su vaiku, jei yra mama. pirmą naktį ligoninėje prastovėjau šalia Kristės, nes lovos siauros geležinės, dviese atsigulti netilpom, o tos vaikiškos lovytės Kristė iš tolo baidėsi. ryte atvažiavo mano mama ir mane išleido trumpam namo apsitvarkyti ir pasiimti daiktų. dar naktį atnešė skysčio ir liepė Kristei sugirdyti. sakė jei negers, reiks statyti lašalinę. atnešė vienkartinį puoduką, o Kristė nemoka iš jo gerti. tai sesutė sako persipilkyt į savo puodelį, kurio mes neturėjom. šiaip ne taip išprašiau šaukšto ir girdžiau su šaukštu. kaip jau minėjau, tai pirmas rimtas kartas, kai vaikas sunegalavo ir nuvežė mus į ligoninę, tai tikrai nepagalvojau, kad reikia dar ir mantą visą susirinkti. galvojau apžiūrės ir paleis. kitą rytą jau atsivežiau kelias tašes daiktų, taip pat ir adialus mums, nes ligoninės duoti buvo tokie ploni, kad vaikas, net dvejais apklotas sušalo. pakilo temperatūra iki 37.4, nes iki to laiko nebuvo. daugiau ji nei vėmė nieko, tik viduriavo. na ir gulėjom taip. girdė tą skystį ir daugiau nieko nedarė. na kraujuką paėmė iš venos, kakutį ištyrė, kad nėra jokių virusų ir ligų. bet tai aš vėliau sužinojau. antrą dieną, kai jau buvo mūsų rezultatai, iškėlė mūsų palatos kaimynus ir pradėjo viską valyti ir plauti (jau ryte buvo viską išplovę). sakau kame reikalas. tai sesutės dvi man paaiškino, kad kaimynams jau aiški diagnozė, kad rotas, o mums neaišku. roto nėra, bet tirs dar kažką, ieškos kažkokios bakterijos. tai paklausiau ar tai baisiau nei kad rotas ir kiek mes čia galim būti. atsakė, kad baisiau ir būsim nuo savaitės iki dveijų, bet detaliau paaiškins gydytoja, kuri turi ateit po valandos. man prasidėjo panika, nuo nežinojimo kas mano vaikui. pasiskambinom pažįstamiem medikams, tada tie pasiskambino daktarei (beje ji atėjo po šešių valandų, kai sakė, kad po valandos). daktarė sakė, kad mums nieko baisaus ir kaimynus iškėlė, kad mūsų neapkrėstų. žodžiu visiškai priešingai nei sesutės. gydytoja kai pas mus atėjo, sako taip su šypsena, ar čia tas vaikas, kurio artimieji protėja ir paniką kelia. dar Kristę ligoninėje išbėrė. ji buvo šiek tiek išberta kai jau atvežėme, tai liepė duoti tik ligoninės maistą. dar daktarė pasakė, kad čia pas juos negeras vanduo ir jei aš prausiau vaiką, tai nieko nuostabaus, kad ir išbėrė. o kaip aš galėjau neprausti, jei vaikas nuolat viduriuoja ir kiaurai visus pampersus. vieną dieną Kristei valgyti davė, o kitą ne. nuėjau paklausti sesučių, kodėl mano vaikui neduoda valgyti. tai man pasakė, kad nepriskirta. sako, nuvažiuokit ir nusipirkit kokio hippo ar kitokios tyrelės. o kaip išvažiuot man iš ligoninės, su kuom vaiką palikti? kai pasakiau, kad mums gydytojai liepė valgyti tik ligoninės maistą, patarė, kad paprašyčiau gal namie kas tyrelės išvirs. tai sakau ką man daryti su klykiančiu vaiku, kuris DABAR valgyti nori. ji nelauks, kol nuvažiuosiu į parduotuvę ar kas nors namie bulvę išvirs.
tai tiek bendri mūsų nuotykiai. nežinau kiek aš čia rišliai parašiau, bet aš vistiek likau įsitikinusi, kad čia DANTYS, nes daugiau nieko taip ir nerado. o dantys pagaliau išdygo ir baigėsi visos mūsų bėdos. be to, kai vėliau daktarei parodžiau išrašą, sako, jums lašinę į veną statė? sakau ne. ji sakė, kad išraše parašyta kad statė. o mums tikrai jokios lašinės niekas ir niekur nestatė.
. O kai norėjom atsidėkoti, tai net butelio nepaėmė, gaila po tiek metų nebeatsimenu pavardės, bet kam galėčiau parekomenduoti. Tik tiek kad mums nepasisekė, kad per Kalėdas ir Naujus Metus papuolėm. Nelabai tada tvarkos buvo. Vienu žodžiu į chirurginį skyrių paguldė mergaitę su stomatitu (ar kažkuo panašiu). O ten juk visi mažuliai po operacijų, nusilpę. Tai tada tokią infekciją pasigavome, o su ja ir herpesą, kuris ir dabar vis išlenda, kai imunitetas nusilpsta 
